Nauja ir pažangi operacija LIFT

Nors šiandieninėje medicinoje naujovės dažniausiai atsiranda technologinio progreso dėka, šuolis išangės fistulės chirurgijoje įvyko prie dešimtmetį, ir buvo paremtas tiesiog nauju požiūriu į atrodytų gerai žinomą žmogaus anatomiją. Operacija vadinama LIFT vardu. Jos principas – nepadarant jokios žalos išangės raukų mechanizmui ir visiškai išvengiant išmatų nelaikymo po operacijos, nutraukiamas fistulės vientisumas susiuvant jos vidinę angą. Negalima teigti, kad recidyvų išvis nebūna, bet nepageidaujamo ir pacientus labai gąsdinančio poveikio išmatų laikymo funkcijai išvengti galima. Ją 2007 metais pasiūlė  vienas žymiausių pietryčių Azijos chirurgų, Bankoko Chulalangkorn universiteto profesorius Arun Rojanasakul. Operacija plačiai paplito pasaulyje, bet buvo nekantriai laukiama duomenų, ar jos rezultatai yra universaliai atgaminami, ar pasiteisina tik pačio jos autoriaus rankose. Šiuo metu medicininėje literatūroje gausu įrodymų, kad ši operacija ne tik naujoviška savo koncepcija, bet neabejotinai pranašesnė gydymo efektyvumu. Vilniaus Universiteto profesorius Narimantas Evaldas Samalavičius, Lietuvos Koloproktologų Draugijos prezidentas, Tarptautinės universiteto kolorektalinių chirurgų draugijos generalinis direktorius, šiuo metu vadovaujantis Klaipėdos Universitetinės ligoninės chirurgijos departamentui, neseniai grįžęs iš stažuotės pas prof. Arun Rojanasakul, pasidalino savo įžvalgomis.

„Man pirmajam iš Lietuvos medikų teko ypatinga galimybė dirbti kartu su prof. Arun Rojanasakul Bumrungrad, Bangkok Christian ir universitetinėje King Chulalangkorn Memorial ligoninėse Bankoke. Kadangi savo atvykimą ir interesą pamatyti kuo didesnį šių operacijų skaičių derinau prieš stažuotę, profesorius gausų pacientų būrį parinko iš anksto. Stebino ne tik pati šio chirurgo technika, bet koncepcija, kuria vadovaujantis operuojama ši liga jo būdu. Neretai taip jau atsitinka medicinoje, kad nuo senų laikų priimta dogma niekas jau nebeabejoja ir visa kita prie jos derina. Šios ligos atveju profesorius ieškojo atsakymo kodėl klasikiniai iki šiol naudoti metodai nepadeda išvengti nemažo skaičius ligos recidyvų, jau nekalbant apie tai, kad dalis žmonių po šios ligos chirurginio gydymo turi vienokio ar kitokio dydžio neįgalumą dėl išmatų nelaikymo. Tad po didžiulės patirties preparuojant  lavonus ir iš naujo vertinant subtilias žmogaus anatomijos detales, jis pakoregavo mūsų iki šiol buvusias žinių spragas. Aš pavadinčiau tai proveržiu šiandieninėje koloproktologijoje plačiąja prasme. Šio naujo mokymo pagrindu rengiama ir nauja išangės fistulių klasifikacija. Šią chirurginę techniką įsisavinti nesunku, bet yra nemažai operacijos detalių, kurias visas atspindėti literatūroje nėra paprasta. Aišku viena – ši operacija tinka apie 80 procentų išangės fistule sergančių ligonių, leidžia išvengti išmatų nelaikymo po operacijos, ir lyginant su kitais iki tol žinomais metodais, leidžia pasiekti pranašesnius chirurginius rezultatus. Tad tai kartu yra ir gera žinia Lietuvos pacientams.“

Išangės fistulė neretai atsiranda po pūlingo išangės adinių uždegimo, vadinamo paraproktitu. Vyrai serga dažniau nei moterys, ir dažniausiai liga pasireiškia darbingo amžiaus žmonėms – nuo 30 iki 60 metų amžiaus.

Pagrindinis sergančiųjų išangės fistule skundas yra pūlingų išskyrų pasirodymas iš išorinės atsivėrimo angos ar angų odoje apie išangę. Dažniausiai ligonis susirgimo pradžią sieja su buvusiu ūmaus uždegimo epizodu, bet kartais pradžia gali būti ir ne tokia ryški. Skausmas nėra būdingas skundas, tačiau gali būti pablogėjus pūlių evakuacijai, kuriai pagerėjus skausmas vėl išnyksta. Išangės fistulės simptomas yra taip pat išangės niežulys ir padidintas odos apie išangę dirglumas dėl pastovaus šlapiavimo.

Operuojant šią ligą, pagrindinis tikslas yra išgydyti fistulę su minimalia recidyvo tikimybe bei minimaliu (o optimaliausia išvis be) išmatų laikymo funkcijos sutrikimo per trumpiausią įmanomą laiką. Būtent poveikis išmatų laikymo funkcijai yra vienas iš esminių ir labiausiai nepageidaujamų šios chirurgijos palydovų. Ligos recidyvo tikimybė net ir patyrusio chirurgo rankose yra, tad neretai po kelių nesėkmingų operacijų, o ypač jei pacientas jau jaučia neigiamą operacijų poveikį išmatų laikymui, tolimesnės problemos sprendimo ima vengti ir gyvena su šia gyvenimo kokybę neigiamai įtakojančia liga. Esant paprastai fistulei, jos atvėrimo operacija duoda gerą tiek chirurginį, tiek funkcinį rezultatą. Bet ši liga neretai sudėtingesnė, ir reikia rinktis sudėtingesnes operacijas: ligatūrinį metodą, tiesiosios žarnos lopo patraukimo operaciją, fistulės išpjovimą su išangės raukų susiuvimu ar kitas. Kuo sudėtingėsnė liga,tuo tikimybė, kad pacientui gali sutrikti išmatų laikymo funkcija yra didesnė.

Prof. Narimantas Evaldas Samalavičius, be žarnyno onkologinių ir visų kitų žarnyno bei išangės susirgimų, didelį dėmesį skiria išangės fistulėmis sergantiems pacientams, jiems parenka individualizuotą gydymą, o daugeliu atvejų atlieka LIFT operaciją.

Nuotraukoje: Prof. Narimantas Evaldas Samalavičius (centre) su prof. Arun Rojanasakul ir prof. Chucheep Sahakitrungruang Bangkok Christian ligoninėje Bankoke, Tailande