Liga – nemalonus laikotarpis, kuomet organizmas kovoja su infekcija ar negalavimu. Tinkama mityba ir pakankamas skysčių vartojimas yra itin svarbūs sveikstant. Arbata, dėl savo įvairių savybių, dažnai tampa vienu iš pagrindinių gėrimų ligos metu. Tačiau kyla klausimas – kiek ir kokios arbatos gerti sergant, kad ji išties padėtų, o ne pakenktų?
Skysčių svarba sergant
Sergant organizmas netenka daugiau skysčių nei įprastai. Karščiavimas, prakaitavimas, viduriavimas ar vėmimas – visa tai skatina dehidrataciją. Skysčių trūkumas gali pasunkinti ligos eigą, sukelti galvos skausmus, silpnumą, raumenų mėšlungį ir kitus nemalonius simptomus. Todėl labai svarbu užtikrinti pakankamą skysčių kiekį. Arbata – puikus būdas tai padaryti, nes ji ne tik papildo skysčių atsargas, bet ir gali turėti teigiamą poveikį sveikatai, priklausomai nuo jos rūšies.
Kiek arbatos gerti sergant?
Nėra vieno tikslaus atsakymo, kiek arbatos reikėtų išgerti sergant. Tai priklauso nuo individualių poreikių, ligos sunkumo ir kitų veiksnių. Vis dėlto, bendra rekomendacija yra gerti daugiau nei įprastai. Jei įprastai išgeriate apie 2 litrus skysčių per dieną, sergant reikėtų stengtis išgerti bent 2,5-3 litrus. Svarbu gerti reguliariai, mažais gurkšneliais, visą dieną. Klausykitės savo kūno – jei jaučiate troškulį, gerkite daugiau.
Rekomenduojama stebėti šlapimo spalvą. Jei šlapimas yra tamsiai geltonas, tai gali būti dehidratacijos požymis. Šviesiai geltona ar beveik bespalvė šlapimo spalva rodo, kad organizmas gauna pakankamai skysčių.
Kokią arbatą rinktis?
Arbatos pasirinkimas priklauso nuo ligos simptomų ir individualių poreikių. Štai keletas populiariausių arbatų rūšių ir jų poveikis sergant:
Vaistažolių arbatos
- Ramunėlių arbata. Ramunėlės pasižymi raminamuoju, priešuždegiminiu ir spazmolitiniu poveikiu. Ji gali padėti sumažinti gerklės skausmą, palengvinti virškinimo sutrikimus, nuraminti nervų sistemą ir pagerinti miegą.
- Čiobrelių arbata. Čiobreliai turi antiseptinių ir atsikosėjimą skatinančių savybių. Ši arbata ypač naudinga sergant peršalimo ligomis, kosint, esant gerklės skausmui.
- Liepžiedžių arbata. Liepžiedžiai skatina prakaitavimą, todėl gali padėti sumažinti karščiavimą. Jie taip pat pasižymi raminamuoju poveikiu.
- Aviečių lapų arbata. Tradiciškai naudojama peršalimo simptomams lengvinti. Manoma, kad ji gali padėti sumažinti karščiavimą ir stiprinti imuninę sistemą. Tačiau nėščiosioms reikėtų vartoti atsargiai, geriausia pasitarus su gydytoju ar vaistininku.
- Imbiero arbata. Imbieras pasižymi priešuždegiminiu, antioksidaciniu ir pykinimą mažinančiu poveikiu. Jis gali padėti esant peršalimui, gerklės skausmui, pykinimui ar virškinimo sutrikimams.
- Mėtų arbata. Mėtos gali padėti atpalaiduoti virškinamojo trakto raumenis, palengvinti pilvo pūtimą ir pykinimą. Tačiau sergant rėmeniu, mėtų arbatos reikėtų vengti.
- Ežiuolės arbata. Ežiuolė garsėja savo imuninę sistemą stiprinančiomis savybėmis. Nors mokslinių įrodymų trūksta, daugelis žmonių tiki, kad ežiuolės arbata gali padėti greičiau pasveikti nuo peršalimo ar gripo. Svarbu paminėti, jog ežiuolės preparatų nerekomenduojama vartoti ilgiau nei nurodyta, kadangi gali pasireikšti šalutinis poveikis.
Juodoji ir žalioji arbata
Juodoji ir žalioji arbata gaunamos iš to paties augalo – kininio arbatmedžio (Camellia sinensis). Šios arbatos turi kofeino, kuris gali suteikti energijos ir padėti kovoti su nuovargiu. Tačiau per didelis kofeino kiekis gali sukelti nemigą, nerimą ir širdies ritmo sutrikimus. Sergant rekomenduojama rinktis silpnesnę juodąją ar žaliąją arbatą arba gerti ją pirmoje dienos pusėje.
Žalioji arbata turi daugiau antioksidantų nei juodoji arbata. Antioksidantai padeda apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų ir gali stiprinti imuninę sistemą.
Vaisių ir uogų arbatos
Vaisių ir uogų arbatos dažniausiai gaminamos iš džiovintų vaisių, uogų, žiedų ir lapų. Jos neturi kofeino ir yra puikus būdas papildyti skysčių atsargas. Šios arbatos gali būti skanios ir naudingos dėl jose esančių vitaminų ir mineralų. Pavyzdžiui, erškėtuogių arbata yra turtinga vitamino C.
Ko vengti sergant?
- Saldintų gėrimų. Saldinti gėrimai, tokie kaip gazuoti vaisvandeniai, sultys ir saldintos arbatos, gali pabloginti dehidrataciją ir sukelti cukraus kiekio kraujyje svyravimus.
- Alkoholio. Alkoholis dehidratuoja organizmą ir silpnina imuninę sistemą. Sergant jo reikėtų visiškai vengti.
- Kavos. Nors nedidelis kiekis kavos gali suteikti energijos, per didelis kofeino kiekis gali turėti neigiamą poveikį. Jei sergate ir norite kavos, rinkitės silpnesnę ir gerkite ją saikingai.
Papildomi patarimai
- Arbatą gerkite šiltą, bet ne karštą. Per karšta arbata gali sudirginti gerklę ir skrandį.
- Jei norite pasaldinti arbatą, naudokite medų. Medus turi antibakterinių ir priešuždegiminių savybių. Tačiau atminkite, kad medaus negalima duoti kūdikiams iki vienerių metų amžiaus dėl botulizmo rizikos.
- Į arbatą galite įdėti citrinos. Citrina turi vitamino C ir gali suteikti arbatai gaivumo.
- Pasitarkite su gydytoju ar vaistininku. Jei sergate lėtinėmis ligomis, vartojate vaistus ar esate nėščia, prieš pradėdami vartoti bet kokią vaistažolių arbatą, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku. Kai kurios vaistažolės gali sąveikauti su vaistais ar turėti neigiamą poveikį esant tam tikroms sveikatos būklėms.
- Įvairovė. Nebijokite eksperimentuoti ir išbandyti įvairias arbatų rūšis. Tai padės atrasti tai, kas jums labiausiai patinka ir tinka.
- Paruošimas. Visuomet atkreipkite dėmesį į arbatos paruošimo instrukcijas. Kai kurias arbatas reikia užplikyti verdančiu vandeniu, kitoms pakanka žemesnės temperatūros. Taip pat svarbus ir plikymo laikas.
Arbata – tai ne tik skanus gėrimas, bet ir puiki priemonė, galinti palengvinti ligos simptomus ir padėti greičiau pasveikti. Tinkamai pasirinkta arbata gali padėti papildyti skysčių atsargas, sumažinti karščiavimą, palengvinti gerklės skausmą, kosulį, pykinimą ir kitus nemalonius pojūčius. Svarbiausia – gerti pakankamai skysčių, rinktis arbatą pagal savo poreikius ir klausytis savo kūno.
