Matcha arbata, dabar žinoma visame pasaulyje dėl savo ryškiai žalios spalvos ir unikalaus skonio, turi ilgą ir įdomią istoriją, besitęsiančią per šimtmečius ir skirtingas kultūras. Šis gėrimas, kurio paruošimas ir vartojimas tapo savotišku ritualu, iš pradžių nebuvo toks, kokį jį pažįstame šiandien.
Ankstyvosios ištakos Kinijoje
Matcha arbatos šaknys siekia Tangų dinastijos laikus Kinijoje (618-907 m.). Nors žalioji arbata jau buvo populiari, Tangų dinastijos laikais atsirado naujas arbatos paruošimo būdas – arbatos lapelius išdžiovinus, sumalus į miltelius ir sumaišius su karštu vandeniu. Šis metodas leido lengviau transportuoti ir laikyti arbatą, o gėrimas tapo patogesnis vartoti. Vis dėlto, šis ankstyvasis variantas dar nebuvo tikroji matcha, kokią žinome dabar. Jis buvo vadinamas „mǒchá” (末茶), kas tiesiogiai reiškia „malti arbata”.
Songų dinastijos laikotarpiu (960-1279 m.) mǒchá gėrimo paruošimas tapo ritualizuotas. Chan (Zen) budistų vienuoliai atrado, kad šis gėrimas padeda jiems išlikti budriems ir susikaupusiems ilgomis meditacijos valandomis. Jie sukūrė specialius indus ir įrankius arbatos paruošimui, o pats gėrimo ruošimo ir vartojimo procesas tapo dvasinės praktikos dalimi. Vienuoliai naudojo bambukinius šluoteles, kad išplaktų arbatos miltelius karštame vandenyje iki putų susidarymo. Ši tradicija išliko iki šių dienų ir yra neatsiejama matcha arbatos ceremonijos dalis.
Matcha kelionė į Japoniją
XII amžiuje Japonijos budistų vienuolis Eisai, grįžęs iš studijų Kinijoje, atsivežė į Japoniją ne tik Chan (Zen) budizmo mokymus, bet ir arbatos sėklas bei paruošimo metodą. Eisai laikomas matcha arbatos tėvu Japonijoje. Jis ne tik išpopuliarino arbatos gėrimą, bet ir parašė knygą „Kissa Yōjōki” (喫茶養生記, „Arbatos gėrimas sveikatai”), kurioje aprašė arbatos naudą sveikatai ir jos paruošimo būdus. Eisai teigė, kad arbata yra „stebuklingas vaistas”, galintis pailginti gyvenimą ir pagerinti savijautą.
Iš pradžių matcha arbata buvo geriama daugiausia vienuolynuose ir tarp aukštuomenės atstovų. Ji tapo neatsiejama samurajų kultūros dalimi. Samurajai, sekdami Zen budizmo principais, vertino matcha arbatos ceremoniją kaip būdą nuraminti protą ir pasiruošti mūšiui. Ilgainiui arbatos gėrimo tradicija išplito ir tarp kitų visuomenės sluoksnių.
Matcha evoliucija Japonijoje
Per šimtmečius matcha arbatos paruošimo ir auginimo metodai Japonijoje tobulėjo. Buvo sukurtos specialios arbatos auginimo technikos, siekiant gauti aukščiausios kokybės arbatos lapelius. Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių matcha arbatos kokybę, yra šešėliavimas. Likus kelioms savaitėms iki derliaus nuėmimo, arbatos krūmai uždengiami, kad būtų apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Dėl to lapeliuose padidėja chlorofilo kiekis, suteikiantis matchai ryškiai žalią spalvą ir sodrų skonį. Taip pat padidėja L-teanino, amino rūgšties, atsakingos už matcha arbatos raminantį poveikį, koncentracija.
Japonijoje išsivystė dvi pagrindinės matcha arbatos rūšys: „usucha” (plona arbata) ir „koicha” (tiršta arbata). Usucha ruošiama naudojant mažiau arbatos miltelių ir daugiau vandens, todėl gaunamas lengvesnis, šiek tiek kartokas gėrimas. Koicha, priešingai, yra tirštesnė, saldesnė ir kremiškesnė, nes ruošiama naudojant daugiau arbatos miltelių ir mažiau vandens. Koicha dažniausiai naudojama tradicinėse arbatos ceremonijose.
Matcha ceremonija (Chado)
Matcha arbatos paruošimas ir vartojimas Japonijoje yra neatsiejamas nuo arbatos ceremonijos, vadinamos „chado” (茶道, „arbatos kelias”) arba „chanoyu” (茶の湯, „karštas vanduo arbatai”). Ši ceremonija yra daug daugiau nei tik arbatos gėrimas. Tai menas, filosofija ir dvasinė praktika, kurios tikslas – sukurti harmoniją, pagarbą, tyrumą ir ramybę.
Chado ceremonija vyksta specialiai tam skirtoje erdvėje – arbatos namelyje arba kambaryje. Ceremonijos metu naudojami specialūs indai ir įrankiai, tokie kaip „chawan” (arbatos dubenėlis), „chashaku” (bambukinis šaukštelis), „chasen” (bambukinė šluotelė) ir „natsume” (arbatos miltelių dėžutė). Kiekvienas judesys ir veiksmas ceremonijos metu yra apgalvotas ir turi simbolinę prasmę.
Šeimininkas, ruošdamas arbatą svečiams, demonstruoja savo meistriškumą ir svetingumą. Svečiai, savo ruožtu, parodo pagarbą šeimininkui ir arbatos ceremonijai, laikydamiesi tam tikrų taisyklių ir etiketo. Chado ceremonija yra ne tik arbatos gėrimas, bet ir bendravimo, meditacijos ir estetinio pasitenkinimo forma.
Matcha šiuolaikiniame pasaulyje
Nuo XX a. pabaigos matcha arbata išgyvena tikrą renesansą. Ji tapo populiari ne tik Japonijoje, bet ir visame pasaulyje. Dabar matcha galima rasti ne tik tradicinėse arbatos parduotuvėse, bet ir kavinėse, restoranuose ir net prekybos centruose. Ji naudojama ne tik kaip gėrimas, bet ir kaip ingredientas įvairiems desertams, kepiniams, ledams ir net kosmetikos gaminiams.
Šiuolaikiniai vartotojai vertina matchą ne tik dėl jos unikalaus skonio, bet ir dėl sveikatai naudingų savybių. Matcha yra gausi antioksidantų, ypač katechinų, kurie padeda apsaugoti organizmą nuo laisvųjų radikalų žalos. Taip pat manoma, kad matcha gerina medžiagų apykaitą, padeda deginti kalorijas, mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir gerina koncentraciją.
Nors matcha arbata tapo prieinama platesniam vartotojų ratui, tradicinė japonų arbatos ceremonija išlieka svarbia kultūros dalimi. Vis daugiau žmonių domisi chado menu ir siekia išmokti šios senovinės tradicijos subtilybių.
Matcha – daugiau nei tik gėrimas
Apibendrinant, matcha arbatos istorija yra ilga ir įvairialypė. Nuo kuklių pradžių Kinijos vienuolynuose iki pasaulinio populiarumo – ši arbata įveikė ilgą kelią. Ji ne tik išliko svarbia dvasinės praktikos ir kultūros dalimi, bet ir prisitaikė prie šiuolaikinio pasaulio poreikių. Matcha – tai ne tik gėrimas, bet ir istorija, tradicija, menas ir sveikatos šaltinis.
