Žalioji arbata – tai ne tik aromatingas ir gaivus gėrimas, bet ir tūkstantmečius siekianti istorija bei neįtikėtina nauda sveikatai. Kilusi iš Kinijos, šiandien ji geriama visame pasaulyje, o jos populiarumas nuolat auga. Šiame straipsnyje panagrinėsime žaliosios arbatos pasaulį – nuo jos kilmės ir rūšių iki naudos sveikatai ir paruošimo būdų.
Žaliosios arbatos istorijos vingiai
Žaliosios arbatos istorija prasideda Kinijoje, kur ji buvo atrandama beveik prieš 5000 metų. Pasak legendos, imperatorius Šen Nongas (Shennong), žinomas kaip žemdirbystės ir medicinos pradininkas, atsitiktinai atrado arbatą, kai į jo verdantį vandenį įkrito keli arbatmedžio lapeliai. Imperatoriui patiko gėrimo skonis ir jis ėmė jį vartoti reguliariai. Iš pradžių žalioji arbata buvo naudojama kaip vaistas, o tik vėliau tapo kasdieniu gėrimu.
Tangų dinastijos (618-907 m.) laikais arbata tapo neatsiejama Kinijos kultūros dalimi. Buvo parašyta pirmoji knyga apie arbatą – „Arbatos klasika“ (Cha Jing), kurioje aprašyti arbatos auginimo, paruošimo ir vartojimo būdai. Sungų dinastijos (960-1279 m.) metu arbatos gėrimo ritualai tapo dar sudėtingesni, o pati arbata – vertinga preke.
Į Japoniją žalioji arbata atkeliavo XII amžiuje, kartu su budizmu. Čia ji greitai prigijo ir tapo neatsiejama Japonijos kultūros dalimi, ypač susijusi su Zen budizmu ir arbatos ceremonija (Chado). Japonijoje buvo išvestos naujos žaliosios arbatos rūšys, tokios kaip Sencha, Matcha ir Gyokuro, kurios iki šiol yra labai vertinamos.
Į Europą žalioji arbata atkeliavo tik XVII amžiuje, kartu su kitomis egzotiškomis prekėmis iš Rytų. Iš pradžių ji buvo laikoma prabangos preke, prieinama tik turtingiesiems. Tačiau laikui bėgant, žalioji arbata tapo vis populiaresnė ir dabar yra plačiai prieinama visame pasaulyje.
Žaliosios arbatos rūšys: skonių ir aromatų įvairovė
Egzistuoja daugybė žaliosios arbatos rūšių, kurios skiriasi savo skoniu, aromatu, išvaizda ir netgi nauda sveikatai. Štai keletas populiariausių:
- Sencha (煎茶): Populiariausia žaliosios arbatos rūšis Japonijoje. Lapeliai apdorojami garais, todėl išsaugoma ryški žalia spalva ir gaivus skonis. Sencha arbata pasižymi subtiliu saldumu ir lengvu kartumu.
- Matcha (抹茶): Tai smulkiai sumalti žaliosios arbatos lapelių milteliai. Matcha naudojama tradicinėje Japonijos arbatos ceremonijoje. Ji pasižymi ryškiai žalia spalva, intensyviu skoniu ir dideliu antioksidantų kiekiu.
- Gyokuro (玉露): Aukščiausios kokybės japoniška žalioji arbata. Likus kelioms savaitėms iki derliaus nuėmimo, arbatmedžiai uždengiami nuo tiesioginių saulės spindulių. Tai padidina chlorofilo kiekį lapeliuose ir suteikia arbatai sodrią žalią spalvą bei saldų, umami skonį.
- Genmaicha (玄米茶): Japoniška žalioji arbata, sumaišyta su skrudintais ryžiais. Ši arbata pasižymi unikaliu, šiek tiek riešutų skoniu ir aromatu.
- Longjing (龍井, Drakono šulinys): Viena garsiausių kiniškų žaliųjų arbatų, kilusi iš Hangdžou (Hangzhou) regiono. Longjing arbata pasižymi švelniu, saldžiu skoniu ir plokščiais, lygiais lapeliais.
- Bi Luo Chun (碧螺春, Žaliosios sraigės pavasaris): Kita žinoma kiniška žalioji arbata, kilusi iš Džedziango (Zhejiang) provincijos. Bi Luo Chun arbata pasižymi gaiviu, gėlių aromatu ir smulkiais, susuktais lapeliais.
- Gunpowder (珠茶, Parakas): Kiniška žalioji arbata, kurios lapeliai susukti į mažus rutuliukus, primenančius paraką. Ši arbata pasižymi stipriu, šiek tiek dūminiu skoniu.
- Hojicha (焙じ茶): Japoniška skrudinta žalioji arbata. Ji pasižymi rausvai ruda spalva ir švelniu, karamelės skoniu. Hojicha arbatoje yra mažiau kofeino nei kitose žaliosios arbatos rūšyse.
Tai tik keletas pavyzdžių, o žaliosios arbatos rūšių yra kur kas daugiau. Kiekviena rūšis turi savo unikalų skonį ir aromatą, todėl verta eksperimentuoti ir atrasti savo mėgstamiausią.
Žaliosios arbatos nauda sveikatai: moksliniai tyrimai ir tradicinė medicina
Žalioji arbata nuo seno buvo vertinama dėl savo gydomųjų savybių. Tradicinėje kinų ir japonų medicinoje ji buvo naudojama įvairiems negalavimams gydyti – nuo galvos skausmo iki depresijos. Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai patvirtina daugelį tradicinėje medicinoje žinomų žaliosios arbatos naudų.
Pagrindinė žaliosios arbatos nauda sveikatai siejama su joje esančiais antioksidantais, ypač katechinais. Katechinai yra polifenolių rūšis, kurie padeda apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų, kuriuos sukelia laisvieji radikalai. Laisvieji radikalai yra nestabilios molekulės, kurios gali prisidėti prie lėtinių ligų, tokių kaip vėžys, širdies ligos ir Alzheimerio liga, vystymosi.
Štai keletas pagrindinių žaliosios arbatos naudų sveikatai, pagrįstų moksliniais tyrimais:
- Širdies ir kraujagyslių sveikata: Žalioji arbata gali padėti sumažinti blogojo cholesterolio (MTL) kiekį kraujyje ir padidinti gerojo cholesterolio (DTL) kiekį. Ji taip pat gali padėti sumažinti kraujospūdį ir pagerinti kraujagyslių funkciją.
- Vėžio prevencija: Kai kurie tyrimai rodo, kad žalioji arbata gali padėti sumažinti tam tikrų vėžio rūšių, tokių kaip krūties, prostatos, storosios žarnos ir plaučių vėžio, riziką. Tačiau reikia daugiau tyrimų, kad būtų galima patvirtinti šiuos rezultatus.
- Smegenų funkcija: Žalioji arbata gali padėti pagerinti smegenų funkciją, įskaitant atmintį, dėmesį ir reakcijos laiką. Tai siejama su joje esančiu kofeinu ir L-teaninu – aminorūgštimi, kuri skatina atsipalaidavimą ir mažina stresą.
- Svorio metimas: Žalioji arbata gali padėti pagreitinti medžiagų apykaitą ir padidinti riebalų deginimą. Tačiau jos poveikis svorio metimui paprastai yra nedidelis ir turėtų būti derinamas su sveika mityba ir fiziniu aktyvumu.
- Cukrinio diabeto prevencija: Žalioji arbata gali padėti pagerinti jautrumą insulinui ir sumažinti cukraus kiekį kraujyje. Tai gali padėti sumažinti 2 tipo cukrinio diabeto riziką.
- Burnos sveikata: Žalioji arbata gali padėti kovoti su bakterijomis burnoje, kurios sukelia dantų ėduonį ir dantenų ligas.
- Odos sveikata: Žalioji arbata gali padėti apsaugoti odą nuo saulės žalos ir sumažinti raukšlių atsiradimą.
Svarbu paminėti, kad dauguma tyrimų apie žaliosios arbatos naudą sveikatai yra atlikti su gyvūnais arba in vitro (mėgintuvėlyje). Nors šie tyrimai yra daug žadantys, reikia daugiau tyrimų su žmonėmis, kad būtų galima galutinai patvirtinti žaliosios arbatos naudą.
Žaliosios arbatos paruošimas: kaip išgauti geriausią skonį
Norint išgauti geriausią žaliosios arbatos skonį, svarbu ją tinkamai paruošti. Netinkamai paruošta arbata gali būti karti ir neskani. Štai keletas patarimų, kaip paruošti tobulą puodelį žaliosios arbatos:
- Vandens temperatūra: Žaliajai arbatai nereikia verdančio vandens. Optimali vandens temperatūra yra 70-80°C. Jei neturite termometro, galite užvirinti vandenį ir palikti jį atvėsti 2-3 minutes.
- Arbatos kiekis: Paprastai vienam puodeliui (200-250 ml) arbatos reikia 1-2 arbatinių šaukštelių arbatžolių. Tačiau tikslus kiekis priklauso nuo arbatos rūšies ir jūsų asmeninio skonio.
- Užplikymo laikas: Žaliąją arbatą reikia užplikyti trumpai – 1-3 minutes. Per ilgai užplikyta arbata gali tapti karti.
- Indai: Geriausia naudoti keraminius arba stiklinius indus. Venkite metalinių indų, nes jie gali pakeisti arbatos skonį.
- Vanduo: Naudokite šviežią, filtruotą vandenį.
Jei ruošiate Matcha arbatą, jums reikės specialaus bambukinio šluotelės (chasen) ir dubenėlio (chawan). Į dubenėlį įberkite 1-2 arbatinius šaukštelius Matcha miltelių, įpilkite šiek tiek karšto (bet ne verdančio) vandens ir energingai plakite šluotele, kol susidarys vientisa, putojanti masė.
Žalioji arbata – tai nuostabus gėrimas, turintis ilgą istoriją ir daugybę naudingų savybių. Eksperimentuokite su skirtingomis rūšimis, atraskite savo mėgstamiausią skonį ir mėgaukitės šiuo sveikatos eliksyru!
