Erškėtrožė, dažnai vadinama tiesiog laukine rože, yra ne tik akį traukiantis krūmas su kvapniais žiedais, bet ir tikras vitaminų bei naudingųjų medžiagų lobynas. Jos vaisiai – erškėtuogės – nuo seno naudojami liaudies medicinoje, o šiandien jų nauda patvirtinta ir moksliniais tyrimais. Erškėtrožių arbata – tai puikus būdas pasimėgauti šio augalo teikiamais privalumais, pradedant imuniteto stiprinimu ir baigiant odos būklės gerinimu.
Erškėtrožių istorija ir paplitimas
Erškėtrožės (lot. *Rosa*) priklauso erškėtinių (lot. *Rosaceae*) šeimai, kuriai priskiriama daugybė rūšių, paplitusių visame pasaulyje, ypač vidutinio klimato juostoje. Lietuvoje savaime auga kelios erškėtrožių rūšys, o dar daugiau jų auginama soduose ir parkuose. Jau senovės graikai ir romėnai vertino erškėtrožes ne tik dėl grožio, bet ir dėl gydomųjų savybių. Jų vaisiai buvo naudojami maistui, gėrimams, o žiedlapiai – kosmetikoje ir kvepalų gamyboje. Viduramžiais erškėtrožės buvo auginamos vienuolynų soduose ir naudojamos įvairiems negalavimams gydyti. Liaudies medicinoje erškėtrožių arbata ir užpilai buvo vartojami nuo peršalimo, skorbuto, virškinimo sutrikimų, sąnarių skausmų ir daugelio kitų ligų.
Erškėtuogių sudėtis: vitaminų ir mineralų bomba
Erškėtuogės yra tikras vitaminų C šaltinis. Jose šio vitamino yra net kelis kartus daugiau nei citrinose ar juoduosiuose serbentuose. Vitaminas C yra stiprus antioksidantas, būtinas imuninei sistemai stiprinti, kolageno gamybai, geležies įsisavinimui ir daugybei kitų gyvybiškai svarbių procesų. Be vitamino C, erškėtuogėse gausu ir kitų vitaminų: A, E, K, B grupės vitaminų. Vitaminas A svarbus regėjimui, odos sveikatai, imuninei funkcijai. Vitaminas E – dar vienas stiprus antioksidantas, saugantis ląsteles nuo pažeidimų. Vitaminas K reikalingas kraujo krešėjimui ir kaulų sveikatai. B grupės vitaminai dalyvauja energijos apykaitoje, nervų sistemos veikloje, raudonųjų kraujo kūnelių gamyboje.
Erškėtuogėse taip pat yra nemažai mineralinių medžiagų: kalio, kalcio, magnio, geležies, cinko, mangano. Kalis svarbus širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, kalcis – kaulų ir dantų stiprumui, magnis – nervų sistemai ir raumenų funkcijai, geležis – hemoglobino gamybai, cinkas – imuninei sistemai ir odos sveikatai, manganas – antioksidacinėms reakcijoms ir kaulų formavimuisi.
Be vitaminų ir mineralų, erškėtuogėse yra ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų: flavonoidų, karotenoidų, pektinų, organinių rūgščių. Flavonoidai ir karotenoidai veikia kaip antioksidantai, saugodami ląsteles nuo laisvųjų radikalų žalos. Pektinai padeda reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje, gerina virškinimą. Organinės rūgštys suteikia erškėtuogėms rūgštoką skonį ir taip pat turi teigiamą poveikį organizmui.
Erškėtrožių arbatos nauda sveikatai
Dėl savo unikalios sudėties erškėtrožių arbata pasižymi įvairiapuse nauda sveikatai:
- Imuniteto stiprinimas. Didelis vitamino C kiekis padeda stiprinti imuninę sistemą, apsaugo nuo peršalimo ir infekcinių ligų, greičiau pasveikti susirgus.
- Antioksidacinis poveikis. Erškėtuogėse esantys antioksidantai kovoja su laisvaisiais radikalais, kurie pažeidžia ląsteles ir sukelia įvairias ligas, įskaitant vėžį ir širdies ligas.
- Širdies ir kraujagyslių sveikata. Erškėtrožių arbata gali padėti sumažinti kraujospūdį, cholesterolio kiekį kraujyje, pagerinti kraujotaką.
- Virškinimo gerinimas. Pektinai, esantys erškėtuogėse, gerina virškinimą, padeda esant vidurių užkietėjimui.
- Sąnarių sveikata. Kai kurie tyrimai rodo, kad erškėtrožių arbata gali padėti sumažinti sąnarių skausmą ir uždegimą, sergant artritu.
- Odos būklės gerinimas. Vitaminas C ir kiti antioksidantai prisideda prie kolageno gamybos, kuris yra svarbus odos elastingumui ir stangrumui. Erškėtrožių arbata gali padėti sumažinti raukšles, pagerinti odos spalvą, skatinti žaizdų gijimą.
- Inkstų ir šlapimo takų sveikata. Erškėtrožių arbata pasižymi šlapimą varančiu poveikiu, todėl gali būti naudinga esant šlapimo takų infekcijoms.
- Energijos suteikimas. Nors erškėtrožių arbata neturi kofeino, ji gali padėti sumažinti nuovargį ir suteikti energijos dėl joje esančių vitaminų ir mineralų.
- Streso mažinimas. Erškėtrožių arbata gali turėti raminamąjį poveikį, padėti atsipalaiduoti ir sumažinti stresą.
- Detoksikacija. Antioksidacinis erškėtrožių arbatos poveikis, ir kiti vitaminai, esantys sudėtyje prisideda ir prie kūno detoksikacijos procesų.
Kaip paruošti erškėtrožių arbatą?
Erškėtrožių arbatą galima ruošti iš šviežių arba džiovintų erškėtuogių. Džiovintos erškėtuogės yra lengviau prieinamos ištisus metus. Norint paruošti arbatą, reikia:
- Užvirinti vandenį.
- Į puodelį arba arbatinuką įdėti 1-2 arbatinius šaukštelius džiovintų arba 2-3 šaukštelius šviežių erškėtuogių. Jei naudojate šviežias erškėtuoges, jas reikėtų šiek tiek pasmulkinti.
- Užpilti erškėtuoges verdančiu vandeniu.
- Uždengti ir palikti pritraukti 10-15 minučių. Kuo ilgiau laikysite, tuo stipresnė bus arbata.
- Nukošti arbatą.
- Jei norite, galite pagardinti arbatą medumi, citrina ar imbieru.
Galima paruošti ir stipresnį erškėtrožių užpilą. Tam reikia erškėtuoges užpilti šaltu vandeniu, užvirinti ir virti ant silpnos ugnies 10-15 minučių. Tada nukošti ir gerti.
Erškėtrožių arbatą galima gerti tiek karštą, tiek šaltą. Karšta arbata ypač tinka peršalus, o šalta – atsigaivinti karštą vasaros dieną.
Galimas šalutinis poveikis ir kontraindikacijos
Erškėtrožių arbata paprastai yra saugi vartoti daugumai žmonių. Tačiau kai kuriais atvejais gali pasireikšti šalutinis poveikis, pavyzdžiui, virškinimo sutrikimai (pykinimas, viduriavimas), alerginės reakcijos. Nors ir retai, bet vitaminas C dideliais kiekiais gali sukelti inkstų akmenų susidarymą, todėl žmonėms, turintiems inkstų problemų, reikėtų vartoti erškėtrožių arbatą atsargiai.
Nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims prieš vartojant erškėtrožių arbatą reikėtų pasitarti su gydytoju. Taip pat reikėtų būti atsargiems žmonėms, vartojantiems kraują skystinančius vaistus, nes erškėtrožės gali sustiprinti jų poveikį.
Svarbu paminėti jog per didelis erškėtrožių arbatos kiekis gali sukelti ir geležies perteklių organizme, todėl vartokite saikingai.
