Matė (Paragvajinė Arbata): Daugiau nei Gėrimas – Energijos, Sveikatos ir Kultūros Šaltinis

Ar kada nors susimąstėte, koks gėrimas galėtų suteikti kavos energijos, žaliosios arbatos naudos sveikatai ir šokolado euforijos pojūtį viename puodelyje? Skamba neįtikėtinai, tačiau Pietų Amerikos gilumoje gimęs gėrimas, vadinamas mate, siūlo būtent tai. Lietuvoje dažnai vadinama paragvajine arbata, matė yra daug daugiau nei tiesiog karštas gėrimas. Tai – socialinis ritualas, kultūros dalis ir galingas gamtos eliksyras, kurio populiarumas visame pasaulyje auga ne be priežasties. Pasinerkime į paslaptingą ir kerintį matės pasaulį, kad atskleistume jo istoriją, paruošimo subtilybes ir neįkainojamą naudą mūsų kūnui bei protui.

Kas iš tiesų yra matė?

Pirmiausia, svarbu išsiaiškinti vieną dalyką: nors mes ją vadiname arbata, techniškai matė nėra arbata tradicine prasme. Tikroji arbata gaminama iš arbatmedžio (Camellia sinensis) lapų – tai juodoji, žalioji, baltoji ar oolong arbatos. Tuo tarpu matė yra užpilas, gaminamas iš visžalio medžio, vadinamo paragvajiniu bugieniu (Ilex paraguariensis), džiovintų ir susmulkintų lapelių bei šakelių. Šis medis auga subtropiniuose Pietų Amerikos regionuose: šiaurės Argentinoje, Paragvajuje, Urugvajuje ir pietų Brazilijoje.

Skonis? Jis toks pat unikalus, kaip ir pats gėrimas. Matė pasižymi stipriu, žemišku, šiek tiek karstelėjusiu skoniu su maloniai juntamomis dūmo natomis, kurios atsiranda dėl tradicinio džiovinimo metodo. Pradedantiesiems skonis gali pasirodyti intensyvus, tačiau, kaip ir su geru vynu ar stipria kava, prie jo priprantama, o vėliau – pamilstama. Skonio gilumas ir kompleksiškumas priklauso nuo daugelio veiksnių: auginimo regiono, džiovinimo būdo, lapelių ir šakelių santykio bei, žinoma, paruošimo meno.

Turtinga istorija: Nuo Gvaranių Iki Šių Dienų

Matės istorija yra neatsiejamai susijusi su vietiniais Pietų Amerikos gyventojais – gvaranių gentimis. Jie buvo pirmieji, atradę stebuklingas paragvajinio bugienio savybes. Gvaraniai ne tik gėrė matės užpilą, kad gautų energijos ir ištvermės medžiojant, bet ir naudojo jį kaip vaistą, socialinių susibūrimų centrą ir netgi kaip valiutą mainams su kitomis gentimis. Jie tikėjo, kad šis augalas yra dievų dovana, suteikianti jėgų ir prailginanti gyvenimą.

XVI amžiuje į regioną atvykę ispanų konkistadorai ir jėzuitų misionieriai greitai pastebėjo šio gėrimo svarbą. Iš pradžių jie skeptiškai žiūrėjo į vietinių „velnio žolės“ gėrimo ritualus, tačiau netrukus suprato jo komercinį potencialą ir naudą. Būtent jėzuitai pirmieji pradėjo sistemingai kultivuoti Ilex paraguariensis, įkurdami plantacijas ir eksportuodami matę į Europą. Dėl to matė kartais dar vadinama „jėzuitų arbata“.

Šiandien matė yra neatsiejama Argentinos, Urugvajaus, Paragvajaus ir pietų Brazilijos kasdienybės dalis. Argentinoje matė yra nacionalinis gėrimas, vartojamas gausiau nei kava. Urugvajuje pamatyti žmones, gatvėje nešinus termosu po pažastimi ir kalabasa rankoje, yra taip pat įprasta, kaip Lietuvoje matyti žmogų su kavos puodeliu išsinešti. Tai – bendrystės simbolis. Matės gėrimo ritualas suburia šeimas, draugus ir kolegas bendram pokalbiui ir poilsiui.

Matės Ritualas: Kaip teisingai paruošti ir mėgautis?

Matės gėrimas yra menas ir ceremonija, kuriai reikalingi specialūs įrankiai. Tai ne šiaip arbatos pakelio užpylimas karštu vandeniu. Norint patirti autentišką skonį ir poveikį, verta susipažinti su tradiciniu paruošimo būdu.

Būtini įrankiai:

• Kalabasa (Calabash): Tai tradicinis indas, iš kurio geriama matė. Autentiškiausia kalabasa gaminama iš išskobto ir išdžiovinto moliūgo (Lagenaria siceraria) vaisiaus. Prieš pirmą naudojimą ją reikia specialiai paruošti – „išgydyti“ (isp. curar), kad indas sutvirtėtų, užsidarytų poros ir įgautų matės aromatą. Šiais laikais kalabasos gaminamos ir iš medžio (ypač vertinamos iš kvapiosios Palo Santo medienos), keramikos, stiklo ar net silikono, kurios yra praktiškesnės ir nereikalauja specialios priežiūros.
• Bombilja (Bombilla): Specialus metalinis šiaudelis su filtru gale, kuris neleidžia smulkioms arbatžolėms patekti į burną. Bombiljos gaminamos iš nerūdijančio plieno, sidabro ar bambuko. Jų dizainas gali skirtis – nuo paprastų iki labai puošnių. Svarbiausia taisyklė – įkišus bombilją į matę, jos nebegalima judinti, kad neužsikimštų filtras.
• Termosas: Nors tai ir modernesnis atributas, termosas yra neatsiejama matės gėrimo dalis, ypač keliaujant ar dalinantis su draugais. Jis leidžia palaikyti pastovią, idealią vandens temperatūrą.

Paruošimo menas žingsnis po žingsnio:

1. Užpildymas: Į kalabasą suberkite matės arbatžoles, užpildydami maždaug du trečdalius indo tūrio.
2. „Kalnelio“ formavimas: Uždenkite kalabasos angą delnu, apverskite ir kelis kartus gerai pakratykite. Taip smulkiausios dalelės (dulkės) nusės ant jūsų delno (jas galite nupūsti), o stambesni lapeliai atsidurs apačioje. Lėtai atversdami kalabasą atgal, pasistenkite, kad arbatžolės susikauptų vienoje indo pusėje, suformuodamos maždaug 45 laipsnių kampo „kalnelį“ (isp. montañita).
3. Pirmasis užpylimas (sušlapinimas): Į tuščią ertmę šalia kalnelio įpilkite šiek tiek šalto arba drungno vandens ir leiskite lapeliams kelias minutes brinkti. Tai apsaugos lapelius nuo apdeginimo ir padės atsiskleisti skoniui.
4. Bombiljos įstatymas: Į sudrėkintą vietą, kalnelio papėdėje, atsargiai įstatykite bombilją, filtru remdamiesi į kalabasos dugną. Nuo šio momento bombiljos nebejudinkite!
5. Pagrindinis užpylimas: Dabar lėtai pilkite karštą (bet ne verdantį!) vandenį į tą pačią ertmę, kur įstatyta bombilja. Vandens temperatūra yra kritiškai svarbi – ji turėtų būti 70–80 °C. Verdantis vanduo „sudegins“ lapelius, gėrimas taps itin kartus ir praras dalį naudingųjų savybių. Pilkite vandenį tol, kol jis pasieks kalnelio viršūnę, bet jos neapsemkite – sausa viršūnėlė palaipsniui drėks ir atiduos savo skonį vėlesniems užpylimams.
6. Mėgavimasis ir dalijimasis: Pirmasis užpylimas (dažnai stipriausias ir karčiausias) tradiciškai atitenka ruošiančiajam (isp. cebador). Vėliau kalabasa pilama iš naujo ir perduodama kitam žmogui ratu. Gėrimas tęsiamas tol, kol matė praranda skonį (sakoma, kad ji „išplauta“). Vieną porciją galima užpilti nuo 10 iki 20 kartų.

Stebinanti nauda sveikatai: Daugiau nei energija

Matė vertinama ne tik dėl skonio ir ritualo, bet ir dėl įspūdingos naudos sveikatai. Tai tikras supermaistas, turtingas vitaminais, mineralais ir antioksidantais.

• Subalansuota energija ir proto aštrumas: Matė yra natūralus stimuliantas. Joje yra kofeino (dar vadinamo mateinu), tačiau jo poveikis skiriasi nuo kavos. Dėl unikalaus kofeino, teobromino (randamo kakavoje) ir teofilino (randamo arbatoje) derinio, matė suteikia ilgai trunkančios, tolygios energijos pliūpsnį be staigaus nuosmukio ar nervingumo, kuris dažnai lydi kavos vartojimą. Ji gerina koncentraciją, atmintį ir padeda išlikti žvaliems.
• Galingas antioksidantų šaltinis: Matėje gausu polifenolių, ypač chlorogeno rūgšties. Antioksidantai padeda kovoti su laisvaisiais radikalais, lėtina senėjimo procesus ir mažina lėtinių ligų riziką. Kai kurie tyrimai rodo, kad matės antioksidacinis aktyvumas yra didesnis nei žaliosios arbatos.
• Vitaminų ir mineralų bomba: Paragvajinio bugienio lapeliuose yra beveik visų žmogui būtinų vitaminų ir mineralų. Tai puikus vitamino C, E, B grupės vitaminų, taip pat kalio, magnio, mangano, geležies ir cinko šaltinis.
• Pagalba virškinimui ir svorio kontrolei: Matė gali pagreitinti medžiagų apykaitą, padidinti sotumo jausmą ir padėti organizmui efektyviau deginti riebalus. Taip pat ji skatina tulžies ir skrandžio sulčių gamybą, taip gerindama virškinimą.
• Imuninės sistemos stiprinimas: Dėl sudėtyje esančių saponinų, kurie pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, ir gausos vitaminų, matė padeda stiprinti natūralų organizmo atsparumą ligoms.
• Širdies sveikata: Tyrimai rodo, kad matės vartojimas gali padėti sumažinti „blogojo“ MTL cholesterolio kiekį kraujyje ir apsaugoti širdį bei kraujagysles nuo pažeidimų.

Matės įvairovė: Atraskite savo skonį

Kaip ir vynas ar kava, matė turi daugybę rūšių, kurios skiriasi skoniu, stiprumu ir aromatu.

• Tradicinė (Con Palo): Tai populiariausia rūšis, kurios sudėtyje yra lapelių ir smulkių šakelių. Šakelės suteikia švelnesnį, mažiau kartų skonį, todėl tokia matė puikiai tinka pradedantiesiems.
• Be šakelių (Sin Palo / Despalada): Sudaryta beveik vien iš lapelių, todėl yra stipresnio, intensyvesnio skonio ir turi daugiau kofeino. Mėgstama patyrusių matės gėrėjų.
• Rūkyta (Barbacuá): Tai tradiciniu būdu, virš lėtos ugnies džiovinta matė. Ji pasižymi ryškiu, dūminiu aromatu ir skoniu.
• Organiška / Nerūkyta: Džiovinama karštu oru, nenaudojant dūmų. Tokia matė būna švelnesnio, gaivesnio, labiau žolinio skonio.
• Tereré: Tai šalta matės versija, ypač populiari karštame Paragvajaus klimate. Vietoj karšto vandens naudojamas ledinis vanduo, dažnai pagardintas citrusinių vaisių sultimis (apelsinų, greipfrutų), mėta ar kitomis žolelėmis. Tai puikus atsigaivinimo būdas karštą vasaros dieną.

Matė Lietuvoje: Egzotika, tampanti kasdienybe

Nors Lietuva nėra tradicinis matės kraštas, šis gėrimas pamažu, bet užtikrintai skinasi kelią į mūsų širdis ir puodelius. Jį atranda studentai, ieškantys sveikesnės alternatyvos energetiniams gėrimams, sportininkai, vertinantys natūralų energijos šaltinį, ir visi, besidomintys sveika gyvensena bei naujais skoniais. Specializuotose arbatos parduotuvėse ir internetu galima rasti platų matės rūšių ir visų reikalingų aksesuarų pasirinkimą.

Matė – tai ne tik gėrimas. Tai kvietimas sustoti, atsipalaiduoti ir pasidalinti akimirka su kitais. Tai energijos užtaisas, padedantis įveikti dienos iššūkius, ir gamtos dovana, stiprinanti mūsų sveikatą. Nesvarbu, ar rinksitės tradicinį karštą ritualą su kalabasa, ar gaivinantį šaltą tereré, paragvajinė arbata neabejotinai praturtins jūsų patirčių ir skonių pasaulį. Išdrįskite pabandyti – galbūt ir jūs atrasite savo dievų dovaną puodelyje.