Naudingiausia arbata jūsų organizmui: Atraskite slaptąsias galias
Kiekvieną rytą milijonai žmonių visame pasaulyje užsikaičia virdulį. Vieniems tai tėra įprotis, būdas sušilti ar pabusti, kitiems – šventas ritualas. Tačiau vis dažniau mes ieškome ne tik skonio, bet ir funkcijos. Mus domina naudingiausia arbata – gėrimas, kuris ne tik numalšintų troškulį, bet ir veiktų kaip natūralus vaistas, energijos šaltinis ar ramybės uostas beprotiškame gyvenimo tempe.
Tiesa ta, kad vieno atsakymo nėra. Arbata, kuri yra naudingiausia pervargusiam studentui, visiškai skirsis nuo tos, kurios reikia žmogui, kovojančiam su peršalimu ar virškinimo sutrikimais. Šiame straipsnyje mes nersime giliau nei įprasti patarimai. Mes išnagrinėsime arbatos pasaulį per sveikatos prizmę, atskleisime, kokie cheminiai procesai vyksta jūsų puodelyje ir kaip pasirinkti būtent tą arbatą, kuri šiuo metu jūsų kūnui yra pati reikalingiausia.
Žalioji arbata: Antioksidantų karalienė
Kalbėdami apie naudą, negalime aplenkti žaliosios arbatos. Tai ne šiaip populiarus gėrimas, o vienas geriausiai moksliškai ištirtų produktų pasaulyje. Tačiau kodėl ji dažnai tituluojama kaip naudingiausia arbata ląstelių apsaugai?
Paslaptis slypi polifenoliuose, o tiksliau – katechinuose. Galingiausias iš jų yra EGCG (epigalokatechino galatas). Tai junginys, kuris kovoja su laisvaisiais radikalais – tais mažais „vagimis”, kurie alina mūsų organizmą, skatina senėjimą ir lėtines ligas.
- Smegenų veikla: Žaliojoje arbatoje esantis kofeinas veikia kitaip nei kavoje. Dėka aminorūgšties L-teanino, energijos antplūdis yra tolygus, be staigių kritimų ar nerimo jausmo. Tai padeda susikaupti ilgesniam laikui.
- Medžiagų apykaita: Tyrimai rodo, kad reguliarus žaliosios arbatos vartojimas gali šiek tiek paspartinti riebalų deginimą, ypač fizinio krūvio metu.
Tačiau čia yra vienas „bet”. Jei užplikysite žaliąją arbatą verdančiu vandeniu, jūs „sudeginsite” didelę dalį jos naudingųjų savybių ir gėrimas taps kartus. Naudingiausia arbata tampa tada, kai ji ruošiama su pagarba: vandens temperatūra neturėtų viršyti 80°C.
Matcha: Žalioji arbata „steroiduose”
Jei įprasta žalioji arbata yra tarsi lengvas bėgimas ristele, tai Matcha yra sprintas olimpinėse žaidynėse. Tai nėra atskira arbatos rūšis, o ypatingu būdu užauginta ir apdorota žalioji arbata. Likus kelioms savaitėms iki derliaus nuėmimo, arbatos krūmai yra uždengiami nuo tiesioginės saulės šviesos. Tai priverčia augalą gaminti beprotišką kiekį chlorofilo ir aminorūgščių.
Kodėl Matcha dažnai įvardijama kaip pati naudingiausia arbata? Nes gerdami įprastą arbatą, jūs išmetate lapelius. Gerdami Matcha, jūs suvartojate visą lapelį, sutrintą į miltelius. Tai reiškia, kad gaunate 100% ten esančių vitaminų ir antioksidantų. Vienas puodelis kokybiškos Matcha arbatos savo verte gali prilygti 10 puodelių paprastos žaliosios arbatos.
Siauralapis gaurometis: Lietuviškasis auksas
Nors Rytų arbatos yra nuostabios, nereikėtų pamiršti, kad naudingiausia arbata dažnai auga tiesiog mums po kojomis. Lietuvoje vis labiau atgimsta susidomėjimas siauralapiu gauromečiu (dar žinomu kaip „Ivan čiai”). Tai augalas, kuris savo savybėmis meta rimtą iššūkį net ir garsiosioms kiniškoms arbatoms.
Gaurometis neturi kofeino, todėl tai yra ideali vakarinė arbata. Tačiau didžiausia jo galia slypi fermentacijoje. Tinkamai fermentuoti gauromečio lapai įgauna vaisinį aromatą ir tampa tikra „bomba” imunitetui.
- Ramybė nervams: Tai viena geriausių priemonių kovojant su stresu ir nemiga. Skirtingai nei cheminiai raminamieji, gaurometis neslopina, o harmonizuoja.
- Virškinimo sistema: Liaudies medicinoje ši arbata vertinama dėl savo gebėjimo apgaubti skrandžio gleivinę, todėl tinka žmonėms, turintiems padidėjusį rūgštingumą.
Jei ieškote gėrimo, kuris būtų vietinis, ekologiškas ir stiprintų organizmą be stimuliacijos, fermentuotas gaurometis yra neabejotinai naudingiausia arbata iš Lietuvos pievų.
Imbieras ir ciberžolė: Ugnis, naikinanti uždegimus
Kai kalbame apie arbatą, kuri veikia kaip vaistas, negalime nepaminėti šaknų nuovirų. Imbieras ir ciberžolė – tai duetas, kuris turėtų būti kiekvienuose namuose, ypač šaltuoju metų laiku.
Imbiero arbata yra nepakeičiama, kai jaučiate, kad „kažkas kabina”. Ji šildo iš vidaus, skatina kraujotaką ir padeda organizmui prakaituoti, taip šalinant toksinus. Be to, tai viena efektyviausių priemonių nuo pykinimo.
Tuo tarpu ciberžolės arbata (dažnai vadinama „auksiniu pienu”, kai ruošiama su pienu) yra galingas antiuždegiminis gėrimas. Veiklioji medžiaga kurkuminas mažina uždegiminius procesus organizme, kurie dažnai yra daugelio lėtinių ligų priežastis. Svarbu atsiminti: kad kurkuminas būtų įsisavintas, į arbatą būtina įberti žiupsnelį juodųjų pipirų.
Raudonoji arbata (Rooibos): Afrikos saulės dovana
Keliaukime į Pietų Afriką. Čia auga krūmas, iš kurio gaminama Rooibos arbata. Kodėl ji gali būti vadinama naudingiausia arbata tam tikroms žmonių grupėms? Atsakymas paprastas: mineralai ir kofeino nebuvimas.
Rooibos yra viena iš nedaugelio arbatų, kurią saugiai gali gerti nėščiosios, maitinančios mamos ir net maži vaikai. Joje gausu geležies, kalcio, kalio, vario, mangano, cinko ir magnio. Tai tarsi natūralus maisto papildas skystame pavidale.
Be to, Rooibos turi unikalių antioksidantų, tokių kaip aspalatinas, kuris gali padėti reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Žmonėms, kovojantiems su diabetu ar norintiems suvaldyti saldumynų poreikį, tai gali būti itin vertingas pasirinkimas.
Puerh: Laiko subrandintas eliksyras
Jei žalioji arbata yra jaunystė, tai Puerh (Pu-erh) – tai išmintinga senatvė. Tai fermentuota arbata, kuri, kaip ir geras vynas, su amžiumi tampa tik vertingesnė. Kinijoje Puerh tradiciškai laikoma naudingiausia arbata virškinimui.
Ši arbata veikia kaip probiotikas. Dėl specifinio fermentacijos proceso, joje atsiranda mikroorganizmų, kurie gerina žarnyno mikroflorą. Po sočių, riebių pietų ar vakarienės puodelis stiprios Puerh arbatos yra tikras išsigelbėjimas – ji padeda skaidyti riebalus ir palengvina sunkumo jausmą skrandyje.
Vaistažolių mišiniai: Kai reikia tikslaus smūgio
Dažnai pati naudingiausia arbata yra ne vieno augalo gėrimas, o protingai sukomponuotas mišinys. Fitoterapija (gydymas augalais) moko mus derinti augalus taip, kad jie stiprintų vienas kito poveikį.
Ramunėlės ir Pipirmėtės
Tai klasika, kuri niekada nemiršta. Ramunėlės veikia raminančiai ir priešuždegimiškai, o pipirmėtės atpalaiduoja lygiuosius raumenis (skrandį, žarnyną). Kartu jos sukuria gėrimą, kuris idealiai tinka esant dirgliosios žarnos sindromui ar tiesiog jaučiant įtampą pilve.
Dilgėlės ir Asiūklis
Tai grožio eliksyras. Abu šie augalai yra turtingi silicio dioksidu, kuris būtinas stipriems plaukams, nagams ir elastingai odai. Be to, dilgėlė yra puikus kraują valantis augalas. Tačiau su dilgėlėmis reikia elgtis atsargiai – jos tirština kraują, todėl netinka vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems polinkį į trombų susidarymą, be gydytojo konsultacijos.
Arbata pagal paros laiką: Bioritmų svarba
Norint, kad arbata būtų išties naudingiausia, ją reikia derinti su savo biologiniu laikrodžiu. Geriant tonizuojančią arbatą vakare, nauda virs žala (nemiga), o geriant raminančią ryte – prarasite produktyvumą.
- Rytas (7:00 – 10:00): Laikas pažadinti organizmą. Čia karaliauja Juodoji arbata arba Matcha. Jos suteikia stiprų kofeino impulsą, suaktyvina smegenų veiklą ir paruošia dienai.
- Pietūs (12:00 – 14:00): Reikia pagalbos virškinimui. Puerh arba Žalioji arbata. Jos padės neapsunkti po maisto ir išlaikyti energijos lygį be popietinio snaudulio.
- Pavakariai (16:00 – 18:00): Stresas kaupiasi, energijasenka. Puikus laikas Baltajai arbatai. Ji turi mažai kofeino, bet daug antioksidantų, ir pasižymi švelniu, nuotaiką keliančiu poveikiu.
- Vakaras (20:00 – 22:00): Pasiruošimas poilsiui. Čia tinka tik žolelės be kofeino. Melisa, Levanda, Ramunėlės ar minėtasis Rooibos.
Kaip nesugadinti gėrimo? Dažniausios klaidos
Net pati brangiausia ir naudingiausia arbata taps beverte, jei ją paruošite netinkamai. Štai kelios taisyklės, kurios padės išspausti maksimalią naudą iš kiekvieno lapelio:
Vandens kokybė: Arbata yra 99% vanduo. Jei naudojate chloruotą vandenį iš čiaupo, jokia arbata nebus skani. Naudokite filtruotą arba šaltinio vandenį. Tai atvers tikrąjį skonį ir aromatą.
Indai: Venkite plastikinių puodelių. Plastikas, veikiamas karščio, gali išskirti kenksmingas medžiagas. Geriausia naudoti porcelianą, stiklą arba kokybišką molį. Moliniai arbatinukai turi savybę „atsiminti” arbatą, todėl ilgainiui skonis tampa tik sodresnis.
Laikas: Perlaikyta arbata tampa karti ir dažnai netgi kenksminga. Pavyzdžiui, ilgai mirkoma juodoji arbata išskiria per daug taninų, kurie gali stabdyti geležies įsisavinimą organizme ir dirginti skrandį. Laikykitės rekomendacijų: žaliajai arbatai – 2-3 minutės, juodajai – 3-5 minutės, žolelėms – 5-10 minučių.
Mitai apie „Liekninamąsias” arbatas
Internete dažnai ieškoma „naudingiausia arbata svorio metimui”. Būkime atviri – stebuklingo gėrimo, kuris ištirpdytų kilogramus be jokių pastangų, nėra. Daugelis parduodamų „Detox” arbatų veikia paprastu principu – jos turi vidurius laisvinančių ar šlapimą varančių žolelių (pvz., senos lapų).
Nors svarstyklės gali rodyti mažesnį skaičių, tai dažniausiai yra prarastas vanduo, o ne riebalai. Ilgalaikis tokių arbatų vartojimas gali būti pavojingas: sutrinka elektrolitų balansas, o žarnynas „atpranta” dirbti savarankiškai. Tikroji naudingiausia arbata lieknėjimui yra kokybiška žalioji arbata arba Ulongas (Oolong), derinama su sveika mityba ir judėjimu. Ji padeda greitinti medžiagų apykaitą, bet nedaro to drastiškai ar žalingai.
Baltąji arbata: Jaunystės šaltinis
Baltąji arbata yra mažiausiai apdorota iš visų arbatos rūšių. Ji tiesiog nuskinama ir išdžiovinama. Dėl šio minimalaus įsikišimo, ji išsaugo didžiausią antioksidantų kiekį. Nors apie ją kalbama mažiau nei apie žaliąją, tyrimai rodo, kad baltoji arbata gali būti netgi efektyvesnė kovojant su bakterijomis ir virusais.
Be to, baltoji arbata pasižymi švelniu, subtiliu skoniu, kuris patinka tiems, kuriems žalioji arbata atrodo per daug „žoliška” ar karti. Tai puikus pasirinkimas tiems, kurie nori pasirūpinti savo oda – baltojoje arbatoje esančios medžiagos saugo kolageną ir elastiną, todėl oda ilgiau išlieka stangri.
Egzotiški atradimai: Hibiskus (Kinrožė)
Ryškiai raudona, rūgštoka hibiskus arbata yra ne tik skani, bet ir neįtikėtinai naudinga širdies ir kraujagyslių sistemai. Klinikiniai tyrimai parodė, kad reguliarus hibiskus arbatos vartojimas gali padėti sumažinti aukštą kraujospūdį. Joje esantys antocianinai (kurie ir suteikia raudoną spalvą) stiprina kraujagyslių sieneles.
Vasarą tai yra nepakeičiamas gėrimas – šalta hibiskus arbata puikiai gaivina ir atstato skysčių balansą.
Apibendrinimas: Klausykite savo kūno
Taigi, kuri yra ta viena, pati naudingiausia arbata? Atsakymas slypi jumyse. Mūsų kūnas yra protingas mechanizmas, kuris dažnai pats pasufleruoja, ko jam reikia. Kartais ranka pati tiesiasi prie raminančios melisos, o kartais norisi aitraus imbiero.
Svarbiausia yra kokybė ir sąmoningumas. Rinkitės birią, o ne pakeliuose esančią arbatą (kurioje dažnai būna tik arbatos dulkės). Skirkite laiko paruošimui. Mėgaukitės procesu. Arbata – tai ne tik gėrimas, tai pauzė, kurios metu galite atsigręžti į save.
Eksperimentuokite, ragaukite ir atraskite savo asmeninį favoritą. Nesvarbu, ar tai bus japoniška Matcha, ar močiutės rinkti čiobreliai – jei tas puodelis suteikia jums džiaugsmo ir geros savijautos, vadinasi, tuo momentu tai ir yra pati naudingiausia arbata pasaulyje.
