Arbatos istorijos vingiai
Arbata – gėrimas, kurio istorija siekia tūkstantmečius. Manoma, kad arbatos krūmo (Camellia sinensis) atradimas įvyko Kinijoje, dar prieš mūsų erą. Legendos byloja, kad imperatorius Šen Nungas, ilsėdamasis po medžiu, atsitiktinai paragavo į jo verdantį vandenį įkritusių lapelių nuoviro. Jam patiko gėrimo skonis ir aromatas, todėl jis ėmė jį vartoti reguliariai. Iš pradžių arbata buvo laikoma vaistu, o ne kasdieniu gėrimu. Ji buvo naudojama virškinimui gerinti, nuovargiui mažinti ir netgi kaip priešnuodis.
Ilgainiui arbatos gėrimo tradicijos išplito po visą Kiniją. Tangų dinastijos laikotarpiu (618–907 m.) arbata tapo neatsiejama kultūros dalimi. Atsirado arbatos namai, specialūs indai ir ceremonijos. Buvo parašytas pirmasis išsamus veikalas apie arbatą – „Arbatos klasika” („Cha Jing”), kurio autoriumi laikomas Lu Yu. Šiame veikale aprašomi arbatos auginimo, ruošimo ir gėrimo būdai.
Iš Kinijos arbata keliavo į Japoniją, kur taip pat įgavo didelę reikšmę. Japonijoje susiformavo savitos arbatos ceremonijos tradicijos, pavyzdžiui, *chanoyu*, kuri yra ne tik arbatos gėrimas, bet ir dvasinė praktika, siekianti harmonijos, pagarbos, tyrumo ir ramybės. Arbata taip pat pasiekė Korėją, Tibetą ir kitas Azijos šalis, kiekvienoje iš jų įgaudama savitų bruožų.
Arbatos kelias į Vakarus
Į Europą arbata atkeliavo XVII amžiuje. Pirmieji ją atvežė olandų ir portugalų pirkliai. Iš pradžių arbata buvo labai brangi ir prieinama tik aukštuomenei. Ji buvo laikoma egzotišku ir prabangiu gėrimu. Anglijoje arbata išpopuliarėjo XVII amžiaus antroje pusėje, valdant karaliui Karoliui II ir jo žmonai Kotrynai Bragansai, kuri buvo kilusi iš Portugalijos ir mėgo arbatą.
Arbata greitai tapo populiariu gėrimu tarp anglų aukštuomenės, o vėliau ir tarp kitų visuomenės sluoksnių. Atsirado arbatos namai, kuriuose žmonės rinkdavosi ne tik išgerti arbatos, bet ir pabendrauti, paskaityti laikraščius ar aptarti verslo reikalus. Arbata tapo svarbia Anglijos socialinio gyvenimo dalimi.
XVIII amžiuje arbata tapo tokia populiari, kad Anglija ėmė importuoti didžiulius jos kiekius iš Kinijos. Tai sukėlė prekybos disbalansą, nes Kinija už arbatą reikalavo sidabro. Siekdama išspręsti šią problemą, Britų Rytų Indijos kompanija pradėjo auginti opijaus aguonas Indijoje ir eksportuoti jas į Kiniją. Tai galiausiai privedė prie Opiumo karų XIX amžiuje.
Arbatos rūšys ir jų įvairovė
Visos arbatos rūšys yra gaminamos iš to paties augalo – arbatkrūmio (Camellia sinensis). Skirtingos arbatos rūšys atsiranda dėl skirtingų apdorojimo būdų. Pagrindinės arbatos rūšys yra šios:
- Žalioji arbata: Ji yra mažiausiai apdorota. Lapeliai yra nuvytinami, džiovinami ir kartais susukami. Žalioji arbata išlaiko daug antioksidantų ir turi gaivų, žolišką skonį.
- Juodoji arbata: Tai labiausiai oksiduota arbatos rūšis. Lapeliai yra visiškai oksiduojami, todėl įgauna tamsią spalvą ir stiprų skonį. Juodoji arbata yra populiariausia Vakaruose.
- Baltoji arbata: Ji gaminama iš jaunų arbatos pumpurų ir lapelių, kurie yra padengti baltais pūkeliais. Baltoji arbata yra labai švelnaus skonio ir aromato.
- Geltonoji arbata: Tai reta ir brangi arbatos rūšis, kurios gamybos procesas yra panašus į žaliosios arbatos, tačiau apima papildomą fermentacijos etapą.
- Oolong arbata: Tai pusiau oksiduota arbata, kurios oksidacijos lygis gali svyruoti nuo 10% iki 80%. Oolong arbata pasižymi įvairiais skoniais ir aromatais, priklausomai nuo oksidacijos lygio.
- Pu-erh arbata: Tai fermentuota arbata, kuri brandinama keletą metų ar net dešimtmečių. Pu-erh arbata turi savitą žemišką skonį ir aromatą.
Be šių pagrindinių rūšių, yra ir daugybė kitų arbatos variantų, pavyzdžiui, aromatizuotos arbatos, kurioms pridedama įvairių vaisių, žolelių, prieskonių ar žiedų. Taip pat populiarėja įvairios žolelių ir vaisių arbatos, kurios iš tikrųjų nėra gaminamos iš arbatkrūmio lapelių, bet vadinamos arbatomis dėl panašaus paruošimo ir vartojimo būdo. Pavyzdžiui, ramunėlių, mėtų, čiobrelių, liepžiedžių, erškėtuogių arbatos.
Arbatos paruošimas ir gėrimo ritualai
Arbatos paruošimas yra svarbi arbatos gėrimo dalis. Skirtingoms arbatos rūšims reikalingi skirtingi paruošimo būdai. Pavyzdžiui, žaliąją arbatą reikia užplikyti ne verdančiu, o šiek tiek atvėsusiu vandeniu (apie 70-80°C), kad ji nebūtų karti. Juodąją arbatą galima užplikyti verdančiu vandeniu. Plikymo laikas taip pat skiriasi – žaliąją arbatą paprastai reikia plikyti 2-3 minutes, o juodąją – 3-5 minutes.
Arbatos gėrimo ritualai skiriasi įvairiose kultūrose. Kinijoje ir Japonijoje arbatos ceremonijos yra svarbi kultūros dalis, turinti gilias filosofines ir dvasines šaknis. Anglijoje populiarus „popietės arbatos” ritualas, kai arbata geriama su pienu ir cukrumi, dažnai patiekiama su sumuštiniais, pyragaičiais ir kitais užkandžiais. Rusijoje arbata dažnai geriama iš samovaro, didelio metalinio indo, kuriame vanduo nuolat kaitinamas.
Arbatos nauda sveikatai
Arbata ne tik skanus, bet ir naudingas gėrimas. Joje gausu antioksidantų, kurie padeda apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų ir gali sumažinti riziką susirgti įvairiomis ligomis, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligomis, vėžiu ir Alzheimerio liga. Arbata taip pat gali pagerinti virškinimą, sumažinti stresą ir padidinti budrumą.
Žalioji arbata ypač vertinama dėl savo antioksidacinių savybių. Joje esantis epigalokatechino galatas (EGCG) yra stiprus antioksidantas, kuris, kaip manoma, turi teigiamą poveikį sveikatai.
Juodojoje arbatoje taip pat yra antioksidantų, nors ir mažiau nei žaliojoje. Tačiau juodojoje arbatoje yra teofilino ir teobromino, kurie gali stimuliuoti širdies ir kraujagyslių sistemą.
Svarbu paminėti, kad arbatos nauda sveikatai priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant arbatos rūšį, paruošimo būdą ir vartojimo kiekį. Per didelis arbatos vartojimas gali turėti ir neigiamą poveikį, pavyzdžiui, sukelti nemigą ar nerimą.
Arbata šiuolaikiniame pasaulyje
Šiandien arbata yra vienas populiariausių gėrimų pasaulyje. Ji geriama visuose žemynuose ir įvairiose kultūrose. Arbatos rinka nuolat auga, atsiranda naujų arbatos rūšių ir skonių. Arbata vis dažniau naudojama ne tik kaip gėrimas, bet ir kaip maisto ingredientas, pavyzdžiui, desertuose, kokteiliuose ar net pagrindiniuose patiekaluose. Didėjant susidomėjimui sveika gyvensena, arbata, ypač žalioji, tampa vis populiaresniu pasirinkimu.
Arbata išlieka ne tik tradiciniu gėrimu, bet ir nuolat atsinaujinančia, įvairiapuse ir įdomia sritimi, kurioje kiekvienas gali atrasti kažką sau.
