Garšvos Arbata: Pamiršta Piktžolė ar Gamtos Dovana Jūsų Sveikatai?
Turbūt kiekvienas, turintis bent mažą žemės lopinėlį, sodą ar daržą, yra susidūręs su ja – atkaklia, visur ir visada sugebančia prasiskverbti piktžole, vardu paprastoji garšva. Dažnas sodininkas ją koneveikia, negailestingai rauna ir meta į komposto krūvą, net nenutuokdamas, kokį gamtos lobį laiko savo rankose. Taip, perskaitėte teisingai. Ši įkyriai želianti žolė, moksliškai vadinama Aegopodium podagraria, yra ne tik valgomas augalas, bet ir šimtmečius liaudies medicinoje naudojama vaistažolė, iš kurios gaminama išskirtinių savybių turinti arbata. Metas nustoti į garšvą žvelgti kaip į priešą ir atrasti jos slypinčią galią.
Šiame straipsnyje leisimės į pažintinę kelionę po garšvų pasaulį. Išsiaiškinsime, kaip teisingai atpažinti šį augalą, kada ir kaip jį rinkti, kokią neįkainojamą naudą sveikatai gali suteikti garšvos arbata ir kaip ją teisingai paruošti, kad atsiskleistų visos geriausios savybės. Galbūt po šio skaitymo į savo sodo „įsibrovėlę“ pažvelgsite visai kitomis akimis – su pagarba ir dėkingumu.
Kas toji Paprastoji Garšva? Pažintis su Augalu
Prieš pradedant kalbėti apie arbatos ruošimą, būtina išmokti šimtu procentų teisingai atpažinti paprastąją garšvą. Gamtoje egzistuoja į ją panašių, tačiau nuodingų augalų, todėl atidumas ir žinios čia yra gyvybiškai svarbūs. Laimei, garšva turi kelis išskirtinius bruožus, kurie padės jos nesupainioti.
Paprastoji garšva yra salierinių šeimos daugiametis augalas. Ji plinta itin greitai ir agresyviai savo požeminiais šakniastiebiais, todėl ir yra taip sunkiai išnaikinama. Svarbiausi atpažinimo ženklai:
- Lapai: Tai bene ryškiausias garšvos bruožas. Lapai yra sudėtiniai, susidedantys iš trijų dalių, o kiekviena iš tų dalių dažnai dar skyla į tris lapelius. Galima įsiminti taisyklę „trys ant trijų“. Lapeliai yra kiaušiniški, dantytu kraštu, o jų viršūnėlė smailėjanti. Būtent jauni, šviesiai žali, dar blizgantys lapeliai yra patys vertingiausi tiek maistui, tiek arbatai.
- Stiebas: Atidžiau pažvelgę į stiebą, pastebėsite, kad jis nėra apvalus. Stiebas yra status, tuščiaviduris ir turi išilginę vagelę, o jo skerspjūvis primena trikampį. Tai labai svarbus skiriamasis bruožas.
- Žiedai: Vasarą, nuo birželio iki rugpjūčio, garšva pasipuošia baltais, smulkiais žiedeliais, susitelkusiais į skėčio formos žiedynus. Šie žiedynai labai primena kitus salierinius augalus, pavyzdžiui, krapus ar morkas.
- Kvapas: Patrynus garšvos lapą tarp pirštų, pajusite specifinį, švelnų, kiek primenantį morkų ir salierų mišinio aromatą. Jis nėra aštrus ar nemalonus.
Dėmesio: kaip atskirti nuo nuodingų augalų?
Didžiausią pavojų kelia galimybė supainioti garšvą su itin nuodinga dėmėtąja mauda (Conium maculatum) ar nuodingąja nuokana (Cicuta virosa). Esminiai skirtumai, į kuriuos privalote atkreipti dėmesį: dėmėtosios maudos stiebas yra apvalus, lygus ir padengtas raudonai violetinėmis dėmėmis, o nuokanos lapai yra kur kas labiau suskaidyti, plunksniški. Be to, garšvos stiebas, kaip minėta, yra vagotas, trikampio pjūvio. Jei abejojate bent truputį – nerinkite ir nevartokite augalo.
Iš Tautosakos Lobiyno: Garšvos Istorija
Garšvos pavadinimas daugelyje kalbų yra susijęs su podagra – skausminga sąnarių liga. Lotyniškas pavadinimas Aegopodium podagraria tiesiogiai nurodo į šią ligą (podagra). Lietuviškas žodis „garšva“, manoma, taip pat kilo iš sąsajų su sąnarių gėla, „gāršas“ reiškiant skausmą. Tai rodo, kad augalo savybės buvo žinomos ir vertinamos nuo senų senovės.
Istoriniai šaltiniai liudija, kad viduramžiais garšvas savo daržuose augino vienuoliai, kurie puikiai išmanė augalų gydomąsias savybes. Ji buvo naudojama ne tik kaip vaistas nuo podagros ir reumato, bet ir kaip pavasarinis maisto papildas, padedantis organizmui atsigauti po žiemos, papildyti vitaminų atsargas ir išsivalyti nuo susikaupusių toksinų. Mūsų protėviai garšvą vertino kaip maistą ir vaistą, o ne kaip piktžolę. Jie valgydavo jaunus lapelius, virdavo sriubas, o iš džiovintų lapų ruošdavo arbatą, kuri padėdavo išgyventi darganotus ir šaltus mėnesius.
Garšvos Arbatos Galia: Nauda Jūsų Sveikatai
Tad kodėl gi ta paprasta žolė yra tokia vertinga? Paslaptis slypi jos turtingoje biocheminėje sudėtyje. Garšva – tai tikra vitaminų ir mineralų bomba. Joje gausu vitamino C (jaunuose lapeliuose jo koncentracija gali prilygti citrinai ar net viršyti ją), karotino (vitamino A provitamino), taip pat geležies, vario, mangano, kalio, kalcio, titano ir boro. Be to, joje yra eterinių aliejų, flavonoidų, organinių rūgščių ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, kurios ir suteikia arbatai gydomąjį poveikį.
Pagalba Sąnariams ir Kova su Podagra
Tai pati žymiausia garšvos arbatos savybė. Dėl organizme susikaupusios šlapimo rūgšties pertekliaus išsivysto podagra, kuri pasireiškia itin skausmingais sąnarių uždegimais. Garšvos arbata veikia keliais būdais: pirma, ji pasižymi stipriu diuretiniu (šlapimą varančiu) poveikiu, padedančiu iš organizmo pašalinti šlapimo rūgšties perteklių ir kitus toksinus. Antra, joje esančios veikliosios medžiagos slopina uždegiminius procesus, taip mažindamos sąnarių skausmą ir patinimą. Reguliarus šios arbatos vartojimas gali būti puiki profilaktinė priemonė žmonėms, turintiems polinkį į sąnarių ligas ar reumatą.
Natūralus Organizmo Valymas (Detoksikacija)
Dėl jau minėtų diuretinių savybių, garšvos arbata yra puikus pagalbininkas norintiems išvalyti organizmą. Ji skatina inkstų veiklą, padeda pasišalinti skysčių pertekliui, o kartu su juo – ir per žiemą susikaupusiems šlakams bei toksinams. Ši arbata taip pat gerina kepenų funkciją, o tai yra vienas svarbiausių organizmo filtrų. Pavasarinis garšvų arbatos kursas – tai tarsi generalinis tvarkymasis jūsų kūno viduje.
Virškinimo Sistemos Gerovė
Garšvos arbata gali padėti ir esant virškinimo sutrikimams. Ji švelniai stimuliuoja virškinimo sulčių išsiskyrimą, gerina apetitą ir padeda esant vidurių pūtimui ar nevirškinimui. Manoma, kad augale esančios medžiagos padeda palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą ir slopina puvimo procesus žarnyne.
Imuniteto Stiprinimas ir Vitaminų Šaltinis
Milžiniškas vitamino C kiekis daro garšvą nepamainomu imuniteto stiprintoju. Ypač pavasarį, kai organizmas būna išsekęs po žiemos ir imlesnis peršalimo ligoms, puodelis garšvų arbatos gali tapti tikru energijos ir atsparumo užtaisu. Kiti vitaminai ir mineralai, tokie kaip geležis, padeda kovoti su mažakraujyste ir nuovargiu, o antioksidantai saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų žalos.
Kaip Rinkti ir Paruošti Garšvą Arbatai?
Norint mėgautis kokybiška ir veiksminga arbata, svarbu žinoti kelias taisykles.
Kada ir Kur Rinkti?
Patys vertingiausi yra jauni, šviesiai žali, dar neišsiskleidę garšvų lapeliai. Geriausias laikas juos rinkti – pavasaris, nuo balandžio pabaigos iki birželio pradžios. Vėliau lapai sukietėja, sukaupia daugiau skaidulų ir praranda dalį savo vertingų savybių bei švelnaus skonio. Rinkite augalus tik švariose vietose, toli nuo kelių, pramonės įmonių ar tręšiamų laukų. Idealios vietos – pamiškės, natūralios pievos, apleisti sodai.
Džiovinimas ir Laikymas
Surinktus lapelius galima naudoti šviežius arba džiovinti žiemai. Džiovinimui lapus paskleiskite plonu sluoksniu gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje (pvz., palėpėje). Galima naudoti ir specialią džiovyklę, nustačius ne aukštesnę kaip 40°C temperatūrą, kad išliktų kuo daugiau vitaminų. Gerai išdžiovinti lapai lengvai trupa tarp pirštų. Laikykite juos sandariai uždarytame stikliniame inde ar popieriniame maišelyje tamsioje ir sausoje vietoje. Taip paruošta žaliava savo savybes išlaiko iki dvejų metų.
Klasikinis Garšvos Arbatos Receptas
Paruošti garšvos arbatą yra labai paprasta. Jums reikės:
- 1 valgomojo šaukšto džiovintų garšvų lapų (arba 2 valgomųjų šaukštų šviežių, susmulkintų lapų);
- 250 ml (vieno puodelio) verdančio vandens.
Užpilkite garšvas verdančiu vandeniu, uždenkite puodelį lėkštute ir palikite pritraukti 10-15 minučių. Nukoškite. Arbatą galima gerti vieną arba pagardinti šaukšteliu medaus (dėti tik šiek tiek pravėsus). Gydomaisiais tikslais rekomenduojama gerti po puodelį 2-3 kartus per dieną prieš valgį. Profilaktiškai pakanka vieno puodelio per dieną.
Garšva – Ne Tik Arbatai
Būtų nuodėmė neįvertinti garšvos kaip maisto produkto. Jos skonis švelnus, primenantis petražolių ir salierų derinį su vos juntamu aštrumu. Jaunus lapelius drąsiai naudokite:
- Salotoms: Smulkinti garšvų lapeliai puikiai tinka pavasarinėms salotoms kartu su ridikėliais, agurkais ir kiaušiniais.
- Sriuboms: Iš garšvų galima virti nuostabią žaliąją sriubą, panašią į dilgėlių ar rūgštynių.
- Pestui: Sutrynę garšvas su česnaku, kedro riešutais (arba saulėgrąžomis), kietuoju sūriu ir alyvuogių aliejumi, pasigaminsite unikalų ir labai sveiką pesto padažą.
- Glotnučiams (smoothie): Sauja šviežių garšvų lapelių suteiks jūsų rytiniam glotnučiui papildomą maistinę vertę.
Paskutiniai Žodžiai ir Įspėjimai
Garšvos arbata – tai puikus pavyzdys, kaip gamta mums siūlo sprendimus tiesiog po kojomis. Tai saugus ir veiksmingas būdas papildyti mitybą, sustiprinti organizmą ir palengvinti kai kuriuos negalavimus. Vis dėlto, kaip ir su bet kuria vaistažole, svarbu jausti saiką.
Nors šalutinis poveikis yra itin retas, nėščiosioms, maitinančioms moterims ir žmonėms, sergantiems lėtinėmis inkstų ligomis ar vartojantiems specifinius vaistus, prieš pradedant vartoti garšvų arbatą rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku. Ir dar kartą – būkite visiškai tikri dėl augalo atpažinimo!
Tad kitą kartą, ravėdami daržą, neskubėkite išmesti visų garšvų. Palikite bent saujelę šių žalių deimantų. Išvirkite puodelį arbatos, įmeskite lapelį į salotas ir pajuskite gamtos dovanotą jėgą. Tai, kas atrodė piktžolė, gali tapti jūsų sveikatos ir geros savijautos šaltiniu.
