Jonažolės nauda: Saulėtas augalas tamsioms dienoms ir ne tik

Jeigu reikėtų išrinkti vieną augalą, kuris savyje talpina visą vasaros saulės energiją, tai neabejotinai būtų jonažolė. Daugelis mūsų, vaikštinėdami po Lietuvos pievas birželio pabaigoje, esame matę šiuos geltonais žiedeliais pasipuošusius stiebus. Tačiau ar dažnai susimąstome, kokia galinga jėga slypi šiuose, iš pirmo žvilgsnio paprastuose, žieduose? Tai nėra tiesiog dar viena pievų gėlė ar močiučių stalčiuose dūlanti vaistažolė. Tai augalas, kurį šiuolaikinis mokslas vis dažniau atsigręžia tyrinėti, patvirtindamas tai, ką liaudies medicina žinojo šimtmečius.

Šiame straipsnyje pasinersime giliau nei įprasti aprašymai. Jonažolės nauda yra kur kas platesnė nei tik raminamoji arbata prieš miegą. Tai sudėtingas, biologiškai aktyvus užtaisas, galintis pakeisti mūsų savijautą, odos būklę ir netgi požiūrį į natūralų gydymąsi. Tačiau kaip ir kiekviena galinga priemonė, ji reikalauja pagarbos ir žinių.

Kodėl jonažolė vadinama 99 ligų vaistu?

Lietuvių liaudies medicinoje jonažolė dažnai tituluojama vaistu nuo devyniasdešimt devynių ligų. Skamba kaip perdėta metafora? Nebūtinai. Kai pradedame nagrinėti cheminę šio augalo sudėtį, suprantame, kad tokia pagarba atsirado ne veltui. Tai nėra vienos veikliosios medžiagos augalas – tai tikra cheminė laboratorija po atviru dangumi.

Pagrindinės medžiagos, kurios suteikia jonažolei jos unikalias savybes, yra hipericinas ir hiperforinas. Būtent jos atsakingos už garsųjį antidepresinį poveikį. Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė. Augale gausu flavonoidų, kurie veikia kaip stiprūs antioksidantai, rauginių medžiagų, pasižyminčių sutraukiančiu ir priešuždegiminiu poveikiu, bei eterinių aliejų.

Įdomu tai, kad sutrynus geltoną jonažolės žiedą tarp pirštų, išsiskiria tamsiai raudonas skystis, primenantis kraują. Senovėje tai buvo laikoma magišku ženklu, simbolizuojančiu augalo galią gydyti žaizdas. Šiandien mes žinome, kad tą raudoną spalvą suteikia būtent hipericinas – viena vertingiausių medžiagų gamtoje kovojant su virusais ir prasta nuotaika.

Gamtos atsakymas į nerimą ir liūdesį

Bene plačiausiai žinoma ir moksliškai geriausiai ištirta jonažolės nauda yra susijusi su nervų sistema. Gyvename laikais, kai stresas, nerimas ir lengva depresija tapo kasdieniais palydovais. Čia jonažolė įžengia į sceną kaip vienas stipriausių natūralių antidepresantų pasaulyje.

Kaip tai veikia mūsų smegenis?

Moksliškai kalbant, jonažolės veikliosios medžiagos veikia panašiu principu kaip ir sintetiniai antidepresantai (SSRI), tačiau yra natūralios kilmės. Jos padeda smegenyse išlaikyti didesnį „laimės hormonų“ – serotonino, dopamino ir norepinefrino – kiekį. Kai šių medžiagų trūksta, jaučiamės prislėgti, apatiški, sutrinka miegas.

Jonažolių vartojimas gali padėti:

• Stabilizuoti nuotaikų svyravimus. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie jaučia sezoninį afektinį sutrikimą (kai rudenį ir žiemą trūksta saulės) arba kenčia nuo lengvos formos depresijos.
• Gerinti miego kokybę. Nors jonažolė tiesiogiai nemigdo taip, kaip valerijonas, ji mažina vidinį nerimą, kuris dažniausiai ir trukdo užmigti. Atsipalaidavusi nervų sistema natūraliai pereina į poilsio režimą.
• Mažinti lėtinį stresą. Reguliarus (bet saikingas) vartojimas padeda organizmui lengviau adaptuotis prie stresinių situacijų, sumažina dirglumą.

Svarbu paminėti, kad poveikis nėra momentinis. Kaip ir daugelis augalinių preparatų, jonažolė veikia kaupiamuoju principu. Dažniausiai teigiamas pokytis pajuntamas po 2–3 savaičių reguliaraus vartojimo. Tai moko mus kantrybės – savybės, kurios šiuolaikiniame pasaulyje taip pat dažnai trūksta.

Jonažolė ir virškinimo sistemos harmonija

Nors psichinė sveikata dažniausiai dominuoja kalbant apie šį augalą, jonažolės nauda virškinimui yra ne ką mažesnė. Mūsų protėviai dažnai griebdavosi jonažolių arbatos, kai „sustodavo skrandis“ ar kamuodavo pilvo skausmai. Ir jie buvo visiškai teisūs.

Dėl sudėtyje esančių karčiųjų medžiagų ir flavonoidų, jonažolė skatina tulžies išsiskyrimą. Tai gyvybiškai svarbu geram riebalų virškinimui. Jei po sotaus maisto jaučiate sunkumą, jonažolių arbata gali padėti „išjudinti“ procesus. Be to, ji pasižymi spazmolitiniu poveikiu – atpalaiduoja lygiuosius raumenis, todėl mažina skrandžio ir žarnyno spazmus.

Dar viena svarbi savybė – priešuždegiminis poveikis gleivinėms. Tai gali būti naudinga sergant gastritu ar kolitu, tačiau čia būtina pabrėžti: esant rimtoms virškinimo ligoms, savigyda užsiimti negalima, būtina pasitarti su gydytoju, nes jonažolė gali dirginti jautrų skrandį, jei vartojama netinkamai.

Raudonasis aliejus: Stebuklas odai ir sąnariams

Ar teko girdėti apie „Jono aliejų“? Tai vienas unikaliausių produktų, kurį galima pasigaminti namuose. Jonažolės žiedus užpylus kokybišku aliejumi ir palaikius saulėje kelias savaites, aliejus nusidažo rubino raudonumo spalva. Tai ne magija – tai hipericinas pereina į aliejų, suteikdamas jam galingų gydomųjų savybių.

Kada verta naudoti jonažolių aliejų?

• Nudegimai ir žaizdos. Tai viena geriausių priemonių saulės nudegintai odai raminti (tik tepti reikia PO deginimosi, jokiu būdu ne prieš). Jis skatina audinių regeneraciją ir mažina skausmą.
• Sąnarių ir raumenų skausmai. Dėl priešuždegiminių savybių, šis aliejus puikiai tinka masažams. Jei skauda nugarą po sodo darbų ar maudžia sąnarius keičiantis orams, įtrinimas jonažolių aliejumi gali suteikti palengvėjimą.
• Odos problemos. Aliejus pasižymi antibakteriniu poveikiu, todėl gali būti naudojamas prižiūrint problematišką odą, gydant smulkius įbrėžimus ar net pūslelinę.

Šis aliejus yra puikus pavyzdys, kaip augalas gali būti pritaikomas išoriškai, ne tik vartojamas į vidų. Tai universali priemonė, kurią verta turėti kiekvienoje namų vaistinėlėje.

Moterų sveikatos sąjungininkė

Jonažolės nauda moterims nusipelno atskiro paminėjimo. Dėl savo gebėjimo balansuoti hormonų veiklą ir nervų sistemą, šis augalas tampa nepamainomu pagalbininku tam tikrais gyvenimo etapais.

Priešmenstruacinio sindromo (PMS) metu, kai nuotaikų kaita, irzlumas ir fizinis diskomfortas tampa varginančia našta, jonažolė gali suveikti kaip stabilizatorius. Ji švelnina emocines reakcijas ir mažina fizinius spazmus.

Menopauzės laikotarpiu jonažolė taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Tyrimai ir praktika rodo, kad ji gali padėti sumažinti karščio bangų intensyvumą ir dažnumą, taip pat gerinti emocinę būklę, kuri šiuo periodu dažnai būna nestabili. Tai natūrali alternatyva toms moterims, kurios vengia pakaitinės hormonų terapijos arba ieško švelnesnių pagalbos būdų.

Kaip ir kada rinkti jonažoles?

Jei nusprendėte patys prisirinkti šio aukso, svarbu žinoti keletą taisyklių. Jonažolė (Hypericum perforatum) paprastai žydi nuo birželio iki rugpjūčio, tačiau pats pikas sutampa su Joninėmis (birželio 24 d.). Tikima, kad būtent tada augalas sukaupia daugiausiai veikliųjų medžiagų.

Rinkti reikėtų švariose, atokiose vietose, toliau nuo kelių ir pramoninių zonų. Skinama viršutinė augalo dalis (apie 15-20 cm) su žiedais ir lapeliais. Svarbu ne tik skinti, bet ir stebėti: jei pažvelgsite į jonažolės lapelį prieš šviesą, pamatysite daugybę mažų skylučių. Iš tikrųjų tai ne skylės, o skaidrios liaukutės su eteriniu aliejumi. Tai geriausias būdas atskirti tikrąją jonažolę nuo kitų panašių augalų.

Džiovinti reikia pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje, vengiant tiesioginių saulės spindulių, kad žiedai neprarastų savo vertingųjų savybių ir nepajuoduotų. Tinkamai išdžiovinta žaliava turi kvepėti balzamu ir būti kartoko skonio.

Kita medalio pusė: Saugumas ir kontraindikacijos

Būtų neatsakinga kalbėti apie jonažolę, nepaminint jos pavojų. Tai, kad augalas yra natūralus, nereiškia, kad jis yra silpnas ar visada saugus. Tiesą sakant, jonažolė yra vienas iš tų augalų, kurie labiausiai sąveikauja su kitais vaistais. Tai yra jos galios įrodymas, tačiau kartu ir rimtas įspėjimas.

Sąveika su vaistais

Jonažolė kepenyse aktyvuoja tam tikrus fermentus, kurie greičiau skaido kitus vaistus. Tai reiškia, kad vartojant jonažolę, kitų jūsų geriamų vaistų poveikis gali susilpnėti arba visai išnykti. Tai ypač pavojinga vartojant:

• Kontraceptines tabletes. Jonažolė gali sumažinti jų veiksmingumą, todėl padidėja neplanuoto nėštumo rizika.
• Kraują skystinančius vaistus.
• Vaistus nuo širdies ligų.
• Imunosupresantus (vartojamus po organų transplantacijos).
• Kitus antidepresantus. Jonažolės negalima vartoti kartu su cheminiais antidepresantais, nes tai gali sukelti pavojingą serotonino sindromą.

Jautrumas saulei

Dar vienas specifinis jonažolės poveikis – fotosensibilizacija. Vartojant daug jonažolių preparatų (arbatų, kapsulių) ir būnant saulėje, oda tampa daug jautresnė UV spinduliams. Tai gali sukelti greitus ir stiprius nudegimus net ir tiems, kurie įprastai saulėje neidega raudonai. Todėl vasarą, planuojant atostogas paplūdimyje, jonažolės vartojimą rekomenduojama nutraukti arba labai riboti buvimą saulėje.

Kaip paruošti tobulą jonažolių arbatą?

Norint gauti maksimalią naudą, svarbu tinkamai paruošti gėrimą. Jonažolės nauda geriausiai atsiskleidžia, kai ji plikoma ne verdančiu, o šiek tiek atvėsusiu vandeniu (apie 90°C).

Receptas ramybei:

1. 1 arbatinį šaukštelį džiovintų jonažolių užpilkite stikline karšto vandens.
2. Uždenkite ir palikite pritraukti 10–15 minučių. Tai svarbu, kad išsiskirtų veikliosios medžiagos.
3. Nukoškite.
4. Kadangi skonis yra šiek tiek aitrus ir kartus, galima pagardinti šaukšteliu medaus. Medų dėkite tik į pravėsusią arbatą, kad jis neprarastų savo savybių.

Tokią arbatą rekomenduojama gerti kursais: 2–3 savaites kasdien, po to darant pertrauką. Tai padeda organizmui neįprasti ir išvengti šalutinių poveikių.

Jonažolė mišiniuose: Komandinio darbo galia

Jonažolė – puikus komandos žaidėjas. Ji retai kada vaistažolių mišiniuose būna viena. Norint sustiprinti tam tikrą poveikį, ji derinama su kitais augalais:

• Nervams raminti: Jonažolė + Melisa + Pipirmėtė. Šis trio yra klasika. Melisa ramina, mėta atpalaiduoja spazmus, o jonažolė gerina nuotaiką.
• Virškinimui gerinti: Jonažolė + Ramunėlė + Kraujažolė. Puikus derinys uždegimams mažinti ir virškinimui skatinti.

Apibendrinimas: Ar verta prisijaukinti jonažolę?

Jonažolės nauda yra neginčijama ir daugialypė. Tai augalas, kuris per tūkstantmečius įrodė savo vertę ne tik mituose, bet ir klinikinėje praktikoje. Ji gali tapti jūsų geriausia drauge tamsiais žiemos vakarais, kai slegia liūdesys, arba puikia pagalbininke kovojant su uždegimais.

Visgi, raktas į sėkmę čia yra sąmoningumas. Jonažolė nėra nekaltas gėrimas prie pyrago – tai vaistas. Naudojama protingai, ji dovanoja saulėtą nuotaiką ir sveikatą. Naudojama neatsakingai, gali sukelti problemų. Tad jei nuspręsite įsileisti šį saulės augalą į savo gyvenimą, darykite tai su žiniomis ir pagarba gamtos galiai. Tegul jonažolės geltonis apšviečia jūsų sveikatą, bet nepamirškite pasitarti su specialistais, jei vartojate kitus vaistus. Gamta mums duoda įrankius, o kaip jais naudotis – mūsų atsakomybė.