Katžolė arbata: ramybės eliksyras, kurį veltui atiduodame katėms
Išgirdus žodį „katžolė“, daugelio mūsų vaizduotėje iškyla gana komiškas vaizdas: murkiantis, besivartantis ant nugaros ir keistai euforiškas katinas, visiškai pamiršęs savo orumą. Mes įpratome šį augalą laikyti išskirtinai keturkojų pramoga, zooparduotuvių lentynų preke, skirta palepinti augintinius. Tačiau tai – viena didžiausių neteisybių vaistažolių pasaulyje.
Tiesa ta, kad katžolė arbata (lot. Nepeta cataria) žmonijos istorijoje buvo vartojama kur kas anksčiau, nei mes nusprendėme ją „padovanoti“ katėms. Senovės romėnai ją dievino, viduramžių vienuoliai augino savo soduose, o mūsų proseneliai Lietuvoje ją džiovino palėpėse šalia mėtų ir čiobrelių. Kodėl? Nes šis nereiklus, tačiau galingas augalas slepia savybes, kurių šiuolaikiniam, streso ir nemigos kankinamam žmogui reikia labiau nei bet kada anksčiau.
Šiame straipsnyje pamiršime stereotipus ir pažvelgsime į katžolę kaip į rimtą, aromatingą ir itin vertingą vaistinį augalą, kuris gali tapti jūsų vakarinių ritualų dalimi.
Kodėl katžolė veikia mus kitaip nei kates?
Tai – dažniausiai užduodamas klausimas. Kaip tas pats augalas vieną žinduolį gali paversti hiperaktyviu energijos kamuoliu, o kitą – ramiai užliūliuoti? Atsakymas slypi chemijoje ir biologijoje.
Pagrindinė veiklioji katžolės medžiaga yra organinis junginys, vadinamas nepetalaktonu. Katėms šis junginys veikia kaip feromonas, stimuliuojantis receptorius, atsakingus už seksualinį elgesį ir laimės pojūtį. Tai sukelia trumpalaikę, bet intensyvią stimuliaciją.
Žmonių organizme nepetalaktonas veikia visiškai priešingai. Mes neturime tų specifinių uodžiamųjų receptorių, kuriuos turi katės. Kai mes geriame katžolė arbatą, nepetalaktonas ir kiti augale esančií eteriniai aliejai veikia mūsų nervų sistemą kaip švelnus sedatyvas. Jis artimas valerijonui (kuris, beje, taip pat patinka katėms), tačiau veikia švelniau, subtiliau ir neturi to specifinio, daugeliui nemalonaus valerijono kvapo.
Ramybė puodelyje: poveikis nervų sistemai
Gyvename laikais, kai lėtinis nerimas tapo beveik norma. Būtent čia katžolė arbata atskleidžia savo didžiausią potencialą. Tai nėra stiprus vaistas, kuris „išjungs“ jus per penkias minutes, tai – balansuojanti priemonė.
Kova su nemiga
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės vėl atranda katžolę – jos gebėjimas gerinti miego kokybę. Skirtingai nei sintetiniai migdomieji, kurie dažnai palieka sunkumo jausmą ryte, katžolė padeda natūraliai atsipalaiduoti. Ji mažina įtampą raumenyse ir lėtina minčių srautą, kuris dažnai neleidžia užmigti.
Rekomenduojama puodelį šios arbatos išgerti likus maždaug 30–60 minučių iki miego. Geriausia tai daryti jau išjungus ekranus ir pritemdžius šviesas – taip sustiprinsite raminamąjį poveikį.
Nerimo ir streso mažinimas
Katžolė arbata istoriškai buvo naudojama „nervams raminti“. Ji tinka tiems momentams, kai jaučiate, kad vidinis „katilas” pradeda kunkuliuoti – ar tai būtų stresas darbe, ar asmeniniai išgyvenimai. Manoma, kad augale esančios medžiagos skatina gama-aminosviesto rūgšties (GABA) gamybą smegenyse, kuri padeda slopinti per didelį neuronų aktyvumą.
Virškinimo sistemos draugas
Nors raminamasis poveikis yra populiariausia katžolės savybė, nereikėtų pamiršti jos naudos virškinimui. Tai klasikinė „karminatyvinė“ (dujas šalinanti) vaistažolė.
- Pilvo pūtimas ir diegliai: Katžolė atpalaiduoja lygiuosius žarnyno raumenis. Tai ypač naudinga, jei stresas jums „kerta per pilvą“ – sukelia spazmus, pūtimą ar diskomfortą.
- Skatina virškinimą: Lengvas kartumas (kuris jaučiamas, jei arbatą plikote ilgiau) skatina virškinimo sulčių išsiskyrimą, todėl ši arbata tinka po sunkesnio maisto.
Slaptas ginklas peršalus
Lietuviška žiema ir ruduo neįsivaizduojami be peršalimo ligų. Katžolė arbata čia taip pat gali pasitarnauti kaip puiki pagalbinė priemonė. Ji pasižymi diaforetiniu poveikiu – tai reiškia, kad ji skatina prakaitavimą.
Kai karščiuojate (bet temperatūra nėra kritiškai aukšta), organizmas bando „išdeginti“ virusą. Geriant šiltą katžolės užpilą, skatinamas prakaitavimas, kuris padeda natūraliai reguliuoti kūno temperatūrą ir šalinti toksinus. Be to, augalas turi lengvą antibakterinį poveikį ir padeda atpalaiduoti kvėpavimo takus, todėl gali palengvinti atsikosėjimą.
Moterų sveikata ir katžolė
Tradicinėje medicinoje katžolė dažnai vadinama „moterų žolele“. Taip yra dėl jos gebėjimo veikti gimdos raumenis. Ji padeda stimuliuoti gimdos kraujotaką ir atpalaiduoti spazmus.
Dėl šios priežasties katžolė arbata yra puiki priemonė skausmingų menstruacijų metu. Ji ne tik mažina fizinį skausmą (spazmus), bet ir padeda suvaldyti emocinius svyravimus, premenstruacinio sindromo (PMS) metu kylantį dirglumą ar liūdesį. Tačiau būtent dėl poveikio gimdai, šios arbatos griežtai negalima vartoti nėštumo metu, nes ji gali sukelti nepageidaujamus gimdos susitraukimus.
Kaip atpažinti ir užsiauginti patiems?
Jei turite bent lopinėlį žemės ar net vazoną balkone, katžolę užsiauginti yra juokingai lengva. Tai mėtinių šeimos augalas, o kaip žinia, mėtų giminaičiai yra tikri išgyvenimo meistrai.
Lietuvoje katžolė puikiai žiemoja. Ji mėgsta saulėtą vietą, bet pakenčia ir pusšešėlį. Dirvožemiui ji nėra reikli – augs net ten, kur kitos gėlės skursta. Vienintelis iššūkis auginant katžolę – apsaugoti ją nuo kaimynystės kačių. Jei pasodinsite jauną daigą, didelė tikimybė, kad ryte rasite jį išgulėtą ar apkramtytą. Patarimas: sodindami uždenkite daigą vieliniu tinkleliu, kol jis sutvirtės.
Kada rinkti ir kaip džiovinti?
Geriausia vaistinė žaliava gaunama, kai katžolė žydi. Lietuvoje tai dažniausiai būna birželio–rugpjūčio mėnesiais. Žiedų ir lapų viršūnėlės sukaupia daugiausiai eterinių aliejų.
Skinkite augalą ryte, kai nukrenta rasa, bet saulė dar nėra kaitri. Džiovinti reikia tamsioje, gerai vėdinamoje vietoje (pavyzdžiui, palėpėje ar tiesiog kambario kampe, surišus į ryšulėlius). Nedžiovinkite tiesioginėje saulėje, nes ji „išgarins“ vertingąsias savybes ir arbata praras savo aromatą.
Tobulos katžolė arbatos paruošimo menas
Daugelis žmonių nusivilia vaistažolių arbatomis, nes paruošia jas neteisingai. Katžolė yra gana delikati – jos eteriniai aliejai yra lakūs. Jei tiesiog užpilsite verdančiu vandeniu ir paliksite atvirame puodelyje, nauda išgaruos kartu su garais.
Klasikinis receptas
- Kiekis: Imkite 1–2 arbatinius šaukštelius džiovintos katžolės (arba 3–4 šaukštelius šviežios smulkintos žolės) vienam puodeliui vandens.
- Vanduo: Nenaudokite kunkuliuojančio verdančio vandens. Užvirinkite vandenį ir leiskite jam „nurimti“ apie 2–3 minutes (temperatūra turėtų būti apie 90–95 °C).
- Plikymas: Užpilkite žoleles ir būtinai uždenkite puodelį lėkštele. Tai sulaikys eterinius aliejus viduje.
- Laikas: Laikykite 10–15 minučių. Kuo ilgiau laikysite, tuo stipresnis bus skonis, tačiau gali atsirasti daugiau kartumo.
- Paskaninimas: Katžolė turi specifinį, žemišką, šiek tiek mėtą primenantį skonį su citrininiu poskoniu. Jei jis jums neįprastas, įdėkite šaukštelį medaus arba griežinėlį citrinos.
Mišiniai maksimaliam efektui
Katžolė yra puikus komandos žaidėjas. Ji dera su kitomis vaistažolėmis, sukurdamas sinerginį poveikį:
- „Gilaus miego“ mišinys: Katžolė + Melisa + Ramunėlės. Šis trio yra klasika. Melisa suteikia citrininio gaivumo, ramunėlės švelnumo, o katžolė – gilų atsipalaidavimą.
- „Virškinimo pagalba“: Katžolė + Pipirmėtė. Pipirmėtė sustiprina spazmolitinį poveikį ir suteikia gaivų aromatą.
- „Vaikų ramybė“: Katžolė + Liepžiedžiai. Švelnus skonis, kurį dažniausiai mėgsta vaikai, padeda nurimti po aktyvios dienos ar karščiuojant.
Saugumas ir šalutinis poveikis: ką būtina žinoti
Nors katžolė arbata laikoma saugia daugumai suaugusiųjų, yra keletas svarbių išimčių. Kaip ir bet kuri veikli medžiaga, ji turi būti vartojama atsakingai.
Nėštumas ir žindymas: Kaip minėta anksčiau, nėščiosioms katžolės reikėtų vengti dėl gimdos stimuliacijos rizikos. Žindymo laikotarpiu griežtų kontraindikacijų nėra, tačiau dėl tyrimų trūkumo rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Operacijos: Kadangi katžolė veikia centrinę nervų sistemą, ji gali sustiprinti anestezijos ir kitų raminamųjų vaistų poveikį. Rekomenduojama nustoti vartoti katžolę likus bent 2 savaitėms iki planuojamos operacijos.
Vaikai: Katžolė tradiciškai buvo naudojama neramiems vaikams raminti, tačiau dozės turi būti atitinkamai mažesnės. Visada pradėkite nuo silpno užpilo, kad patikrintumėte, ar nėra alerginės reakcijos.
Dėmesys vairuojant: Nors tai nėra stiprus migdomasis vaistas, didelis kiekis stiprios katžolės arbatos gali sukelti mieguistumą. Jei ruošiatės ilgai kelionei automobiliu, geriau rinkitės žvalinančią arbatą.
Katžolės atgimimas modernioje kultūroje
Šiandien, kai vis daugiau žmonių ieško natūralių alternatyvų cheminiams vaistams, katžolė išgyvena renesansą. Tai nebėra tik „močiučių vaistas“ ar kačių žaislas. Žolininkai ir natūralios medicinos atstovai visame pasaulyje iš naujo įvertina šio augalo savybes.
Įdomu tai, kad katžolė pradedama naudoti ir kulinariniuose eksperimentuose. Jos lapeliai tinka gardinti salotas, padažus (suteikia įdomų, mėtą primenantį poskonį), o švieži žiedai gali tapti puikia vasariškų desertų puošmena. Tačiau arbata išlieka populiariausia ir efektyviausia vartojimo forma.
Apibendrinimas: verta pabandyti
Katžolė arbata yra nepelnitai nuvertintas gamtos dovanų lobynas. Ji siūlo švelnų, bet efektyvų būdą pabėgti nuo kasdienio triukšmo, nuraminti įaudrintus nervus ir pasirūpinti savo kūnu be agresyvių cheminių intervencijų.
Galbūt kitą kartą, pamatę savo katę, euforiškai dūkstančią su katžolės žaisliuku, ne tik nusišypsosite, bet ir patys užsikaišite virdulį. Tik, žinoma, jūsų patirtis bus kitokia – ne dūkti, o susisukti į šiltą pledą, įkvėpti žolelių aromato ir pajusti, kaip su kiekvienu gurkšniu kūną užlieja maloni ramybė. Tai augalas, kuris sugeba pasirūpinti visais namų gyventojais, tik kiekvienu – savaip.
