Matės Arbatos Energetinė Paslaptis: Kodėl Jos Kofeinas Veikia Kitaip Nei Kavos?

Įsivaizduokite rytą. Daugeliui lietuvių jis prasideda nuo pažįstamo kavos aparato burzgimo ar verdančio virdulio švilpimo, žadančio greitą energijos pliūpsnį. Kava yra mūsų kultūros dalis, greitas ir efektyvus būdas „perkrauti“ smegenis. Tačiau kitapus Atlanto, Pietų Amerikoje, milijonai žmonių dieną pradeda visai kitaip – su keistu indu, vadinamu kalabasa (isp. *calabaza*), ir metaliniu šiaudeliu, vadinamu bombilja (isp. *bombilla*). Jų rankose – matės arbata, gėrimas, apipintas legendomis, socialiniais ritualais ir vienu intriguojančiu klausimu: kaip jis suteikia energijos?

Pagrindinis kaltininkas, žinoma, yra kofeinas. Tačiau kiekvienas, ragavęs tiek stiprios kavos, tiek kokybiškos matės, patvirtins – pojūtis visiškai kitoks. Kavos suteikta energija dažnai būna aštri, greita, kartais lydima nervingo drebulio ir neišvengiamos „duobės“ po kelių valandų. Tuo tarpu matė siūlo tai, ką entuziastai vadina „švariu“, „švelniu“ ir „ilgai trunkančiu“ budrumu. Tai energija be nerimo, fokusas be įtampos.

Tad kur slypi paslaptis? Ar matės arbata kofeinas yra kažkoks kitoks? O gal tai tėra mitas, ir viską lemia tik dozė? Šiame straipsnyje mes pasinersime giliai į matės lapelius, išnarpliosime jos chemiją ir atskleisime, kodėl šis Pietų Amerikos auksas tampa vis populiaresne kavos alternatyva visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą.

Kas Tiksliai Yra Matės Arbata?

Prieš analizuodami kofeiną, turime suprasti, ką geriame. Matės arbata (portugalų k. *erva-mate*, ispanų k. *yerba mate*) ruošiama iš visžalio medžio *Ilex paraguariensis* lapų ir jaunų šakelių. Šis augalas priklauso tai pačiai šeimai kaip ir bugienis, o natūraliai auga Paragvajaus, Argentinos, Brazilijos ir Urugvajaus subtropiniuose miškuose. Tai nėra „arbata“ tradicine prasme, kaip kad žalioji ar juodoji (gaminamos iš *Camellia sinensis*), tačiau dėl paruošimo būdo – plikymo karštu vandeniu – ji vadinama arbata.

Gamybos procesas, nors ir skiriasi priklausomai nuo regiono, dažniausiai apima greitą lapų pakaitinimą (blanširavimą) ugnimi, kad būtų sustabdyti oksidacijos procesai, vėlesnį džiovinimą ir smulkinimą. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, *Barbacuá*, yra džiovinamos naudojant dūmą, kas suteikia joms sodrų, skrudintą aromatą. Kitos džiovinamos tik karštu oru, išlaikant šviežesnį, žolinį skonį.

Pagrindinis Įtariamasis: Kofeinas Matėje

Taip, matės arbatoje yra kofeino. Ir čia prasideda painiava. Ilgą laiką sklandė mitas apie „mateiną“ – tariamai unikalią matės medžiagą, kuri veikia panašiai kaip kofeinas, bet nėra kofeinas. Mokslas šį mitą seniai paneigė. „Mateinas“ tėra alternatyvus kofeino pavadinimas, lygiai taip pat, kaip kartais vadinamas „teinas“ arbatoje ar „guaraninas“ guaranoje. Molekuliniu lygmeniu – tai viena ir ta pati medžiaga: 1,3,7-trimetilksantinas.

Taigi, cheminė struktūra ta pati. Vadinasi, skirtumą turi lemti kažkas kita. Pirmiausia – kiekis.

Kiek Kofeino Yra Matės Arbatoje?

Atsakyti į šį klausimą nėra paprasta, nes kofeino kiekis priklauso nuo daugybės veiksnių:

• Rūšies: Ar matė yra *con palo* (su šakelėmis) ar *sin palo* (be šakelių)? *Sin palo* (dar vadinama *despalada*) dažniausiai turi daugiau lapų masės ir, atitinkamai, daugiau kofeino.
• Paruošimo: Kiek gramų matės įdėjote į kalabasą? Tradiciškai indas pripildomas nuo pusės iki dviejų trečdalių – tai gerokai daugiau nei 5-10 gramų arbatžolių standartiniam arbatos puodeliui.
• Vandens temperatūros: Matė tradiciškai plikoma 70-80°C vandeniu. Verdančiu vandeniu užpilta matė ne tik apkarsta, bet ir išskiria kofeiną bei kitas medžiagas daug greičiau ir agresyviau.
• Užpylimo: Matė geriama užpilant tą pačią porciją vėl ir vėl. Daugiausia kofeino išsiskiria per pirmuosius užpylimus. Vėliau jo koncentracija mažėja.

Vis dėlto, apibendrinti skaičiai egzistuoja. Standartinis matės puodelis (apie 240 ml, nors tradiciškai ji geriama mažesniais gurkšniais, bet dažnai) gali turėti **nuo 30 mg iki 180 mg kofeino**. Tačiau vidurkis dažniausiai svyruoja apie **70-85 mg**.

Palyginkime tai su kitais gėrimais (vidutiniai kiekiai 240 ml puodelyje):

• Filtruota kava: 95-200 mg
• Espreso (1 porcija, 30 ml): 40-75 mg
• Juodoji arbata: 40-70 mg
• Žalioji arbata: 25-45 mg
• Energinis gėrimas (250 ml): 80-150 mg

Kaip matome, matės kofeino kiekis yra labai panašus į stiprios juodosios arbatos ar silpnesnės kavos puodelio. Tad kodėl pojūtis taip skiriasi? Atsakymas slypi ne pačiame kofeine, o jo „komandoje“.

Matės „Šventoji Trejybė“: Kofeinas, Teobrominas ir Teofilinas

Štai čia ir slypi tikroji matės magija. Matė nėra tik kofeino šaltinis. Tai sinergetinis trijų ksantinų alkaloidų kokteilis. Kava turi beveik vien tik kofeiną. Tuo tarpu matė turi:

1. Kofeinas: Pagrindinis stimuliatorius. Jis blokuoja adenozino receptorius smegenyse, taip mažindamas mieguistumą ir didindamas budrumą. Tai „aštrusis“ komponentas.
2. Teobrominas: Šios medžiagos gausu kakavoje (būtent ji suteikia juodajam šokoladui tą malonų, pakylėjantį poveikį). Teobrominas veikia kur kas švelniau nei kofeinas. Jis yra vazodilatatorius (plečia kraujagysles), o tai padeda mažinti kraujospūdį ir atpalaiduoti raumenis. Jis taip pat stimuliuoja širdį, bet švelniau. Tai „nuotaikos“ komponentas.
3. Teofilinas: Šios medžiagos matėje yra mažiausiai iš trejeto, tačiau jos poveikis svarbus. Teofilinas atpalaiduoja bronchų lygiuosius raumenis, palengvindamas kvėpavimą (dėl to jis kartais naudojamas astmos gydymui). Jis taip pat švelniai stimuliuoja širdies ritmą. Tai „kvėpavimo“ komponentas.

Kava yra solo atlikėjas. Stiprus, garsus, bet vienišas balsas. Matė – tai puikiai suderintas trio. Kofeinas suteikia energijos ir fokuso, teobrominas subalansuoja šią energiją, suteikdamas atsipalaidavimo ir geros nuotaikos pojūtį bei neleisdamas kraujagyslėms per daug susitraukti (kas dažnai sukelia kavos sukeltą galvos skausmą ar įtampą), o teofilinas užtikrina, kad kūnas gautų pakankamai deguonies.

Būtent ši trijų medžiagų sinergija sukuria unikalų matės poveikį: stimuliacija be perstimuliavimo. Jūs jaučiatės žvalūs, bet ramūs. Jūsų protas aštrus, bet kūnas atsipalaidavęs. Tai idealus derinys kūrybiniam darbui, ilgam mokymuisi ar tiesiog produktyviai dienai be nervinės įtampos.

Matė Prieš Kavą: Energijos Mūšis

Dabar, kai suprantame chemiją, palyginkime šiuos du energijos gigantus tiesiogiai. Vartotojai, kurie kavą pakeitė mate, dažniausiai įvardija šiuos skirtumus:

1. Energijos Pliūpsnis ir „Duobė“

• Kava: Suteikia labai greitą, kone sprogstamąjį energijos šuolį. Tačiau po 1-3 valandų kofeino poveikiui blėstant, daugelis patiria staigų energijos kritimą, vadinamąją „kavos duobę“ (angl. *caffeine crash*). Tai dažnai pasireiškia nuovargiu, irzlumu ir protiniu rūku.
• Matė: Energijos lygis kyla lėtai, tolygiai ir trunka daug ilgiau (kartais 4-6 valandas). Svarbiausia, kad energijai slūgstant, tai vyksta taip pat švelniai, kaip ir prasidėjo. Nėra staigaus kritimo, tiesiog švelnus sugrįžimas į normalią būseną.

2. Nervingumas ir Nerimas (Jitters)

• Kava: Didelės kofeino dozės (arba net įprastos dozės jautriems žmonėms) dažnai sukelia šalutinius poveikius: rankų drebulį, širdies permušimus, nerimą, skrandžio rūgštingumą. Tai yra tiesioginis staigaus centrinės nervų sistemos stimuliavimo ir kraujagyslių susiaurėjimo rezultatas.
• Matė: Dėl teobromino balansuojančio poveikio (kuris plečia kraujagysles), matė beveik niekada nesukelia to nemalonaus nervingumo. Net ir išgėrus didesnį kiekį, pojūtis lieka „švarus“. Tai fokusas be fizinės įtampos.

3. Poveikis Skrandžiui

• Kava: Yra gana rūgštingas gėrimas (pH apie 5.0) ir gali dirginti skrandžio gleivinę, sukelti rėmenį ar nevirškinimą.
• Matė: Nors taip pat turi taninų, dažniausiai yra kur kas švelnesnė skrandžiui. Pietų Amerikoje ji netgi tradiciškai vartojama virškinimui gerinti.

4. Mitybinė Vertė

• Kava: Turi antioksidantų (daugiausia chlorogeno rūgšties), šiek tiek B grupės vitaminų.
• Matė: Čia matė laimi akivaizdžiai. Tai tikras supermaistas. Joje gausu antioksidantų (net daugiau nei žaliojoje arbatoje, ypač polifenolių), vitaminų (A, C, E, B1, B2, B3, B5, B kompleksas) ir mineralų (kalcio, mangano, geležies, seleno, kalio, magnio, fosforo). Ji taip pat turi 15 skirtingų aminorūgščių.

Kaip Išgauti Geriausią Poveikį? Matės Ruošimas ir Kofeinas

Kaip jau minėta, matės arbata kofeinas ir jo kiekis tiesiogiai priklauso nuo paruošimo. Jei norite kontroliuoti gaunamą stimuliacijos lygį, atkreipkite dėmesį į tai:

• Karštas, bet ne verdantis vanduo: Ideali temperatūra – 75°C. Verdančiu vandeniu (90-100°C) užpilta matė akimirksniu išskirs didžiulį kiekį kofeino ir taninų, todėl gėrimas bus kartus ir pernelyg stimuliuojantis.
• Tereré – šaltoji matė: Paragvajuje populiarus *tereré* – matės plikymas lediniu vandeniu (dažnai su citrusinių vaisių sultimis ar žolelėmis). Šaltas vanduo kofeiną ekstrahuoja daug lėčiau ir mažesniais kiekiais. Tai puikus pasirinkimas karštą dieną, kai norisi gaivumo ir tik švelnaus tono.
• Pirmieji užpylimai: Tradiciškai geriant, pirmas šlakelis vandens būna vėsesnis, skirtas tik sudrėkinti lapelius. Antras ir trečias užpylimai yra patys stipriausi kofeino atžvilgiu. Jei esate jautrūs, galite pirmuosius vieną ar du užpylimus netgi išpilti (nors tradicijos požiūriu tai laikoma švaistymu).
• Kiekis ir rūšis: Pradėkite nuo mažesnio matės kiekio kalabasoje. Rinkitės *con palo* (su šakelėmis) rūšis – jos laikomos švelnesnėmis ir turi mažiau kofeino nei intensyvios *sin palo* (be šakelių) variacijos.

Ar Matės Kofeinas Yra Visiškai Saugus?

Bet kuris stimuliatorius, vartojamas nesaikingai, gali turėti neigiamų pasekmių. Matės kofeinas nėra išimtis. Per didelis matės suvartojimas gali sukelti nemigą, padidėjusį širdies ritmą ar irzlumą, lygiai taip pat, kaip ir per didelis kavos kiekis.

Svarbu paminėti ir dažnai žiniasklaidoje pasirodančius gąsdinimus, siejančius matę su vėžiu. Svarbu įsigilinti: tyrimai, kurie nustatė ryšį tarp matės vartojimo ir padidėjusios stemplės vėžio rizikos, buvo atlikti Pietų Amerikoje, kur egzistuoja tradicija gerti matę *itin* karštą (gerokai virš 80°C). Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) nustatė, kad kancerogeninis poveikis siejamas ne su pačia mate, o su *bet kokių* labai karštų (virš 65°C) gėrimų vartojimu, nes tai termiškai pažeidžia stemplės gleivinę. Gerbiant matę saikingai karštą (iki 80°C), ši rizika eliminuojama. Be to, šiuolaikinės, dūmu nedžiovintos (*sin humo*) matės rūšys taip pat laikomos saugesnėmis.

Nėščiosioms ir krūtimi maitinančioms moterims, taip pat žmonėms, turintiems rimtų širdies sutrikimų ar aukštą kraujospūdį, rekomenduojama riboti bet kokių kofeino turinčių gėrimų, įskaitant matę, vartojimą ir pasitarti su gydytoju.

Išvada: Protingas Stimuliatorius

Taigi, grįžkime prie pradinio klausimo: ar matės arbata kofeinas yra kitoks? Atsakymas yra ir „taip“, ir „ne“.

Ne, nes pati cheminė kofeino molekulė yra identiška tai, kuri randama kavoje, arbatoje ar šokolade.

Taip, nes matėje šis kofeinas niekada nebūna vienas. Jis veikia išvien su teobrominu ir teofilinu, kurdamas unikalų sinergetinį poveikį. Būtent ši komanda, o ne pavienis žaidėjas, paverčia matę „protingu“ stimuliatoriumi. Ji suteikia budrumą protui, bet atpalaiduoja kūną. Ji didina ištvermę, bet nesukelia nerimo.

Be to, pats matės gėrimo ritualas skatina lėtesnį vartojimą. Kavą mes dažnai išgeriame per 5 minutes, kad gautume greitą smūgį. Matė yra gurkšnojama lėtai, per valandą ar ilgiau, nuolat papildant vandeniu. Tai reiškia, kad kofeinas į organizmą patenka palaipsniui, mažesnėmis, tolygiomis dozėmis, leidžiančiomis išvengti staigaus šuolio ir kritimo.

Jei ieškote kavos alternatyvos, kuri padėtų susikaupti, suteiktų ilgalaikės energijos ir kartu aprūpintų kūną gausybe naudingų maistinių medžiagų, matės arbata yra pasirinkimas, kurį tiesiog privalote išbandyti. Tai ne tik gėrimas – tai patirtis, balansuojanti tarp stimuliacijos ir ramybės.