Mitas sugriautas: Ar tikrai arbata gali apsaugoti odą nuo saulės?

Vasaros saulė, švelnus vėjelis ir puodelis gardžios arbatos rankoje – daugeliui tai tobulo poilsio akimirkos įvaizdis. Gyvename laikais, kai natūralumas ir iš gamtos gaunamos gėrybės yra vertinamos labiau nei bet kada anksčiau. Ieškome sveikesnių alternatyvų, domimės žolelių galia, o arbata dažnai atsiduria mūsų dėmesio centre kaip tikras sveikatos ir geros savijautos eliksyras. Tačiau kartu su naudinga informacija interneto platybėse sklinda ir gajūs mitai. Vienas iš jų, ypač suaktyvėjantis šiltuoju metų laiku, teigia, kad tam tikrų arbatų gėrimas gali sukurti natūralų apsauginį skydą nuo žalingų saulės spindulių. Skamba viliojančiai, tiesa? Išgėrei puodelį žaliosios arbatos ir gali drąsiai mėgautis saulės voniomis be jokių pasekmių. Tačiau ar tikrai viskas taip paprasta?

Šiame straipsnyje mes pasinersime gilyn į šį klausimą, atskirsime faktus nuo pramanų ir aiškiai atsakysime, ar jūsų mėgstamas gėrimas gali pakeisti kremą nuo saulės. Būkite pasirengę – tiesa gali nustebinti ir priversti iš naujo įvertinti savo saulės apsaugos rutiną.

Kas nutinka jūsų odai, kai ją bučiuoja saulė?

Prieš gilinantis į arbatos savybes, būtina suprasti, kas yra mūsų „priešas“. Saulė skleidžia įvairaus ilgio elektromagnetines bangas, iš kurių didžiausią poveikį odai daro ultravioletiniai (UV) spinduliai. Jie skirstomi į tris tipus: UVC, UVB ir UVA.

• UVC spinduliai yra patys pavojingiausi, tačiau, laimei, juos beveik visiškai sugeria žemės ozono sluoksnis ir jie mūsų nepasiekia.
• UVB spinduliai yra vidutinio ilgio bangos, kurios veikia išorinį odos sluoksnį (epidermį). Būtent jie yra pagrindinė odos paraudimo ir skausmingo nudegimo saulėje priežastis. Ilgainiui jie smarkiai prisideda prie odos vėžio, įskaitant pavojingiausią jo formą – melanomą, rizikos.
• UVA spinduliai yra ilgesnių bangų ir prasiskverbia giliau į odą, pasiekdami dermą – sluoksnį, kuriame yra kolagenas ir elastinas. Jie yra pagrindinė „tylioji“ odos senėjimo priežastis, vadinama fotosenėjimu. Būtent UVA spinduliai ardo kolageno skaidulas, todėl oda praranda stangrumą, atsiranda raukšlės, pigmentinės dėmės ir kiti priešlaikinio senėjimo požymiai. Svarbu žinoti, kad UVA spinduliai veikia visus metus, net ir debesuotomis dienomis, ir lengvai prasiskverbia pro stiklą.

Taigi, kai kalbame apie apsaugą nuo saulės, mes kalbame apie būtinybę apsisaugoti nuo abiejų tipų spindulių – tiek UVB, tiek UVA. Bet koks odos patamsėjimas ar įdegis jau yra signalas, kad oda patyrė pažeidimą ir bando apsiginti gamindama daugiau melanino pigmento. Tai nėra sveikatos požymis, o pagalbos šauksmas.

Arbatos mito šaknys: iš kur atsirado ši idėja?

Mitas, kad arbata gali apsaugoti nuo saulės, nėra visiškai laužtas iš piršto. Jo pagrindas – moksliškai pagrįstas faktas, kad arbata, ypač žalioji, juodoji ir baltoji, yra neįtikėtinai turtinga antioksidantų. Galingiausi iš jų yra polifenoliai, o žaliojoje arbatoje – katechinai, kurių žymiausias atstovas yra epigalokatechino galatas (EGCG).

Ką daro antioksidantai? Jų pagrindinė funkcija – neutralizuoti laisvuosius radikalus. Laisvieji radikalai – tai nestabilios molekulės, kurios organizme atsiranda dėl įvairių veiksnių, įskaitant metabolizmo procesus, taršą, rūkymą ir, žinoma, UV spinduliuotę. Patekę į odą, UV spinduliai sukelia laisvųjų radikalų audrą. Šios agresyvios molekulės puola sveikąsias ląsteles, pažeidžia jų DNR, ardo kolageną ir elastiną, sukeldamos uždegimą ir skatindamos senėjimo procesus bei vėžinių ląstelių atsiradimą.

Logika, kuria remiasi mitas, atrodo paprasta: jeigu UV spinduliai sukuria laisvuosius radikalus, o arbatoje esantys antioksidantai tuos laisvuosius radikalus neutralizuoja, vadinasi, geriant arbatą galima apsisaugoti nuo saulės žalos. Būtent čia ir slypi esminis nesusipratimas, painiojantis priežastį su pasekme ir vidinį poveikį su išoriniu barjeru.

Negailestinga tiesa: arbata NĖRA kremas nuo saulės

Kad ir kaip norėtųsi tikėti paprastu ir skaniu sprendimu, tiesa yra viena ir nekintama: jokia arbata, išgerta bet kokiu kiekiu, negali ir niekada negalės atstoti apsauginio kremo nuo saulės. Štai kelios esminės priežastys, kodėl.

1. Vidinis poveikis prieš išorinį barjerą

Tai pati svarbiausia skirtis. Apsauginis kremas nuo saulės veikia odos paviršiuje. Jis sukuria fizinį arba cheminį barjerą.

• Fiziniai (mineraliniai) filtrai (dažniausiai cinko oksidas ir titano dioksidas) veikia kaip maži veidrodėliai, kurie atspindi ir išsklaido UV spindulius, neleisdami jiems prasiskverbti į odą.
• Cheminiai filtrai sugeria UV spindulius ir paverčia juos nekenksminga šiluma.

Abiem atvejais kremas veikia kaip pirmoji gynybos linija, kuri SUSTABDO spindulius dar PRIEŠ jiems padarant žalą.

Arbata, tuo tarpu, veikia iš vidaus. Kai ją išgeriate, antioksidantai patenka į kraują ir yra išnešiojami po visą organizmą, įskaitant ir odos ląsteles. Tačiau jie pradeda veikti tik PO TO, kai UV spinduliai jau prasiskverbė pro odą ir pradėjo savo ardomąjį darbą – laisvųjų radikalų gamybą. Taigi, arbata gali padėti organizmui kovoti su žalos PASEKMĖMIS, bet ji visiškai neužkerta kelio pačiai žalai atsirasti.

2. Nulinis SPF faktorius

Apsaugos nuo saulės efektyvumas matuojamas SPF (Sun Protection Factor) rodikliu. SPF parodo, kiek kartų ilgiau galite būti saulėje be paraudimo, palyginti su buvimu be jokios apsaugos. Pavyzdžiui, SPF 30 teoriškai leidžia saulėje būti 30 kartų ilgiau. Nors tai labiausiai susiję su UVB spinduliais, plataus spektro kremai apsaugo ir nuo UVA.

Arbata neturi jokio SPF rodiklio. Jos SPF lygus nuliui. Ji nesukuria jokio fizinio ar cheminio barjero, todėl neblokuoja ir neatspindi nė vieno UV spindulio. Remtis arbata kaip apsauga nuo saulės yra tas pats, kas eiti į mūšį be jokių šarvų, tikintis, kad po sužeidimo padės vaistinėlė.

3. Nepakankama koncentracija ir pavėluotas poveikis

Moksliniai tyrimai, kurie rodo teigiamą arbatos polifenolių poveikį odai, dažnai atliekami in vitro (mėgintuvėlyje) su ląstelių kultūromis arba su gyvūnais, naudojant itin dideles, koncentruotas antioksidantų dozes, kurių žmogus tiesiog negalėtų gauti gerdamas arbatą. Net jei išgertumėte kelis litrus stipriausios žaliosios arbatos per dieną, antioksidantų koncentracija, pasiekianti jūsų odos ląsteles, būtų per menka, kad suteiktų bent kiek apčiuopiamą apsauginį barjerą realiu laiku.

Poveikis yra ne tik per silpnas, bet ir pavėluotas. Kol antioksidantai iš jūsų virškinimo sistemos pasieks odą, saulės žala jau bus padaryta. DNR pažeidimai įvyksta per kelias minutes nuo saulės poveikio pradžios.

Tikrasis arbatos vaidmuo jūsų odos sveikatai

Sugriovus mitą, svarbu pabrėžti, kad arbata anaiptol nėra bevertė jūsų odai. Priešingai, ji yra nuostabus sąjungininkas, tačiau ne pagrindinis gynėjas, o pagalbininkas iš užnugario. Protingai integruota į jūsų kasdienybę, arbata gali ženkliai prisidėti prie odos sveikatos ir grožio.

Kaip arbata padeda odai?

• Kova su oksidaciniu stresu: Tai, ką jau aptarėme. Net ir naudojant patį geriausią kremą nuo saulės, nedidelė dalis UV spindulių vis tiek gali prasiskverbti pro apsaugą. Būtent čia į pagalbą ateina arbatos antioksidantai. Jie padeda neutralizuoti tuos laisvuosius radikalus, kurie prasprūdo pro gynybos liniją, taip sumažindami bendrą ląstelėms tenkantį krūvį ir padėdami joms greičiau atsigauti.
• Uždegimo mažinimas: UV spinduliai sukelia uždegiminius procesus odoje. Arbatos polifenoliai, ypač EGCG, pasižymi stipriomis priešuždegiminėmis savybėmis, kurios gali padėti nuraminti odą ir sumažinti paraudimą.
• Drėkinimas: Sveikai ir skaisčiai odai būtinas pakankamas drėgmės kiekis. Ypač karštomis vasaros dienomis, kai daug prakaituojame, svarbu nuolat papildyti skysčių atsargas. Nesaldinta arbata (tiek karšta, tiek šalta) yra puikus būdas save drėkinti ir kartu gauti naudingų medžiagų.
• Pagalba kolagenui: Nors arbata tiesiogiai negamina kolageno, kai kurios jos rūšys, pavyzdžiui, erškėtuogių arbata, yra turtingos vitamino C. Šis vitaminas yra būtinas kolageno sintezei organizme. Be to, saugodami odą nuo laisvųjų radikalų, antioksidantai netiesiogiai apsaugo ir jau esamas kolageno skaidulas nuo irimo.

Kokią arbatą rinktis odos sveikatai?

• Žalioji arbata: Karalienė, kai kalbame apie odą. Didžiausia EGCG koncentracija, labiausiai ištirta ir moksliškai pagrįsta jos nauda kovojant su oksidaciniu stresu.
• Baltoji arbata: Mažiausiai apdorota, todėl išsaugo itin daug antioksidantų, kartais net daugiau nei žalioji. Pasižymi švelniu skoniu.
• Juodoji arbata: Fermentacijos metu dalis katechinų virsta kitais polifenoliais – teaflavinais ir tearubiginais, kurie taip pat yra galingi antioksidantai.
• Raudonoji arbata (Rooibos): Puiki alternatyva be kofeino. Ši arbata iš Pietų Afrikos turi unikalių antioksidantų, tokių kaip aspalatinas, kurie taip pat veiksmingai kovoja su laisvaisiais radikalais.
• Žolelių arbatos: Ramunėlių arbata gali padėti nuraminti sudirgusią odą iš vidaus, o erškėtuogių arbata, kaip minėta, aprūpins vitaminu C.

Auksinės taisyklės, kurių nepakeis joks arbatos puodelis

Tikroji ir veiksminga apsauga nuo saulės remiasi ne mitais, o patikrintomis ir būtinomis taisyklėmis. Prisiminkite jas ir taikykite kasdien – jūsų oda jums padėkos ateityje.

1. Ieškokite pavėsio: Ypač venkite tiesioginių saulės spindulių piko metu, maždaug nuo 10 iki 16 valandos.
2. Naudokite plataus spektro kremą nuo saulės: Rinkitės kremą, kuris apsaugo ir nuo UVB, ir nuo UVA spindulių. Rekomenduojamas SPF – ne mažesnis nei 30.
3. Tepkite gausiai ir dažnai: Dauguma žmonių naudoja per mažai kremo. Suaugusio žmogaus kūnui reikia maždaug 30-35 ml (arba stikliuko) kremo. Būtina pakartotinai teptis kas dvi valandas, taip pat po maudynių, gausaus prakaitavimo ar nusišluosčius rankšluosčiu.
4. Dėvėkite apsauginius drabužius: Lengvi, laisvi, ilgomis rankovėmis marškiniai, kelnės, sijonai yra puiki fizinė apsauga. Ieškokite drabužių su UPF (Ultraviolet Protection Factor) ženklinimu.
5. Nepamirškite skrybėlės: Rinkitės plačiabrylę skrybėlę, kuri mestų šešėlį ant veido, ausų ir kaklo.
6. Nešiokite akinius nuo saulės: Apsaugosite ne tik akis, bet ir ploną, jautrią odą aplink jas. Rinkitės akinius, kurie blokuoja 99-100% UVA ir UVB spindulių.

Išvados: mėgaukitės ir arbata, ir saule – bet darykite tai protingai

Grįžkime prie vasariško vaizdinio: saulė, poilsis ir puodelis arbatos. Ar jis tapo mažiau malonus? Tikrai ne. Tiesiog dabar jis yra sąmoningesnis. Arbata yra fantastiškas, sveikatai ir odai naudingas gėrimas. Jos antioksidantai yra tarsi vidinė jūsų organizmo armija, padedanti tvarkytis su kasdieniais iššūkiais, įskaitant ir tuos, kuriuos sukelia saulė.

Tačiau ši vidinė armija negali atstoti išorinių įtvirtinimų. Apsauga nuo saulės – tai ne pasirinkimas, o būtinybė norint išsaugoti sveiką ir jaunatvišką odą, o svarbiausia – apsisaugoti nuo odos vėžio. Tad derinkite abu malonumus: dosniai pasitepkite plataus spektro apsauginiu kremu, užsidėkite skrybėlę, atsisėskite patogiame pavėsyje ir tuomet su didžiausiu pasimėgavimu gurkšnokite savo mėgstamą arbatą. Tai ir bus tikroji harmonija tarp malonumo, gamtos dovanų ir protingos savęs priežiūros.