Morkų arbata: Oranžinis jaukumas ir sveikata puodelyje

Kai už lango ima stūgauti šiaurūs vėjai arba tiesiog norisi akimirkos ramybės be kofeino pertekliaus, rankos nejučiomis ieško kažko šilto, jaukaus ir naminio. Mums dažnai atrodo, kad ypatingi skoniai slypi tolimuose kraštuose – Indijos plantacijose ar Kinijos kalnuose. Tačiau tiesa ta, kad vienas vertingiausių, skaniausių ir vizualiai gražiausių gėrimų guli tiesiog mūsų daržovių krepšyje. Tai – morkų arbata.

Šis gėrimas nėra tik mados klyksmas ar nauja sveikuolių užgaida. Tai gilias šaknis mūsų kultūroje turintis paveldas. Mūsų seneliai ir proseneliai puikiai žinojo, kaip paprastą daržovę paversti aromatingu gėrimu, kuris ne tik sušildo, bet ir gydo. Šiandien, kai vis daugiau žmonių gręžiasi į natūralumą ir ieško alternatyvų tradicinei juodajai kavai ar arbatai, džiovintų morkų gėrimas išgyvena tikrą renesansą. Tai ne šiaip „sriuba puodelyje”, kaip kai kurie klaidingai įsivaizduoja – tai salstelėjęs, karamelės ir žemės natų turintis eliksyras.

Kodėl verta iš naujo atrasti morkų arbatą?

Pirmasis klausimas, kylantis daugeliui – koks gi tas skonis? Ar tikrai noriu gerti daržoves? Svarbu suprasti, kad morkų arbata, ypač jei ji paruošta tinkamai (apie tai kalbėsime plačiau), visiškai nepanaši į virtų morkų nuovirą. Džiovinimo ir skrudinimo metu morkose esantis natūralus cukrus karamelizuojasi. Rezultatas – gintarinės spalvos gėrimas, kuris savo skoniu primena džiovintus vaisius, o kartais neturi nieko bendro su daržovėmis, labiau primindamas švelnią vaisinę arbatą.

Be skonio savybių, morkų arbata yra tikras išsigelbėjimas tiems, kurie vengia kofeino. Ją galima gerti vėlai vakare, ji tinkama vaikams, nėščiosioms ir tiems, kurių nervų sistema jautri stimuliantams. Tai ramybės gėrimas, kuris ne dirgina, o harmonizuoja.

Cheminė sudėtis: daugiau nei tik vitaminai

Nors morka atrodo paprasta daržovė, pavertus ją arbata, mes gauname koncentruotą naudingųjų medžiagų užtaisą. Žinoma, terminis apdorojimas (džiovinimas ir plikymas) dalį vitaminų (pavyzdžiui, vitaminą C) gali susilpninti, tačiau daugelis vertingų elementų išlieka stabilūs.

• Beta-karotenas: Tai vizitinė morkų kortelė. Organizme jis virsta vitaminu A, kuris yra gyvybiškai svarbus regėjimui, odos būklei ir gleivinių sveikatai. Įdomu tai, kad termiškai apdorotos morkos kai kuriais atvejais leidžia organizmui lengviau pasisavinti beta-karoteną nei žalios, ypač jei arbata pagardinama šlakeliu riebalų (pavyzdžiui, grietinėlės ar kokosų aliejaus).
• Antioksidantai: Morkose gausu junginių, kovojančių su laisvaisiais radikalais. Tai padeda lėtinti senėjimo procesus ir stiprinti organizmo atsparumą neigiamiems aplinkos veiksniams.
• Mineralai: Kalis, kalcis, fosforas – visi šie elementai pereina į vandenį ir praturtina jūsų organizmą.

Nuo daržo iki puodelio: kaip pasigaminti morkų arbatą namuose

Parduotuvėse galima rasti jau paruoštų mišinių, tačiau tikra magija įvyksta gaminant šią arbatą patiems. Tai meditatyvus procesas, o namuose pasklidęs džiovinamų morkų kvapas sukuria neapsakomą jaukumą. Štai keletas būdų, kaip paruošti tobulą žaliavą.

1. Morkų parinkimas ir paruošimas

Geriausia morkų arbata gaunama iš vėlyvojo derliaus morkų – jos sukaupusios daugiausiai cukraus ir yra „mėsingiausios”. Rinkitės ryškiai oranžines, kietas daržoves. Jei turite galimybę, naudokite ekologiškas ar savo darže užaugintas morkas, nes džiovinant koncentruojasi viskas – tiek gėris, tiek chemikalai, jei jų buvo naudota.

Morkas kruopščiai nuplaukite. Skusti nebūtina, jei žievė plona ir švari, tačiau daugelis teikia pirmenybę skustoms morkoms dėl estetiškesnės, ryškesnės spalvos. Toliau – smulkinimas. Čia turite du kelius:

• Tarkavimas: Naudokite stambią (burokinę) tarką. Taip paruoštos morkos išdžius greičiau ir arbata bus intensyvesnė.
• Pjaustymas kubeliais: Pjaustykite labai mažais, 3-5 mm dydžio kubeliais. Tokia arbata atrodys prabangiau, primins cukruotus vaisius, tačiau džiovinimas užtruks ilgiau.

2. Džiovinimo procesas

Tai kantrybės reikalaujantis etapas. Morkų drožles paskleiskite plonu sluoksniu. Galite naudoti elektrinę džiovyklę (nustatykite apie 50-60°C temperatūrą) arba orkaitę. Džiovinant orkaitėje, palikite dureles šiek tiek pravertas drėgmei išeiti ir nustatykite žemiausią įmanomą temperatūrą. Procesas gali trukti nuo 6 iki 12 valandų, priklausomai nuo drėgmės kiekio. Morkos turi tapti visiškai sausos, traškios, lūžtančios, o ne lanksčios.

3. Paslaptis, kurią žino nedaugelis: Skrudinimas

Jei tiesiog užplikysite džiovintas morkas, gausite švelnų gėrimą. Tačiau jei norite gilaus, sodraus skonio, primenančio kavą ar tamsųjį sirupą, morkas reikia paskrudinti. Išdžiūvusias drožles suberkite į sausą keptuvę (be aliejaus!) ir kaitinkite ant vidutinės ugnies. Nuolat maišykite. Morkos pradės tamsėti, skleisti riešutinį, duonos aromatą. Svarbu neperkaitinti iki anglies, tačiau tamsiai ruda spalva suteiks gėrimui „kūno”. Būtent skrudinta morkų arbata tarpukariu Lietuvoje dažnai pakeisdavo brangią kavą.

Receptų variacijos: kaip nesupaprastinti skonio

Morkų arbata yra tarsi drobė, ant kurios galite tapyti įvairiais skoniais. Gryna ji puiki, bet deriniai gali nustebinti.

Kaimiškas „Latte” pakaitalas

Tai receptas, kuris nustebins net didžiausius skeptikus. Jums reikės:

• 2 arbatinių šaukštelių skrudintų morkų drožlių;
• 200 ml karšto vandens;
• 50 ml pieno (karvės arba avižų);
• Žiupsnelio cinamono;
• Šiek tiek medaus.

Užplikykite morkas ir leiskite pastovėti bent 5-7 minutes (morkoms reikia daugiau laiko nei arbatžolėms, kad atiduotų skonį). Nukoškite, įpilkite pašildytą pieną, įdėkite medaus ir pabarstykite cinamonu. Skonis primena švelnią karamelinę kavą su pienu.

Imuniteto bomba

Džiovintas morkas sumaišykite su džiovintais šaltalankiais ir erškėtuogėmis lygiomis dalimis. Toks mišinys – tikras vitamino C ir karotenoidų užtaisas. Žiemą tai nepamainoma priemonė stiprinant organizmą. Morkų saldumas puikiai subalansuoja šaltalankių rūgštelę.

Morkų ir imbiero duetas

Jei mėgstate aštresnius pojūčius, į morkų arbatą įtarkuokite šviežio imbiero arba įdėkite džiovinto imbiero gabalėlių. Morkos suteikia „žemės” pagrindą, o imbieras – ugnį. Tai puikus gėrimas po sočių pietų, gerinantis virškinimą.

Morkų lapų arbata: neužmirškite ir viršūnių

Kalbėdami apie morkų arbatą, dažniausiai omenyje turime šakniavaisius. Tačiau tvarumo ir „zero waste” (be atliekų) filosofijos šalininkai, o taip pat ir žolininkai, primena apie morkų lapus (nugaražus). Pavasarį ir vasaros pradžioje, kai morkos dar jaunos, jų žalioji dalis yra ypač vertinga.

Morkų lapuose chlorofilo, vitamino K ir kalio yra netgi daugiau nei pačiame šakniavaisyje. Arbatą iš morkų lapų ruošti taip pat paprasta: lapus reikia nuplauti, smulkiai supjaustyti ir išdžiovinti pavėsyje (kad neprarastų spalvos). Šios arbatos skonis visiškai kitoks – žolinis, šiek tiek primenantis petražoles, bet švelnesnis. Ji pasižymi stipriu diuretiniu (šlapimą varančiu) poveikiu, todėl puikiai tinka detoksikacijai, tinimų mažinimui.

Nauda grožiui ir sveikatai: ką sako mokslas ir liaudies medicina?

Nuolatinis morkų arbatos vartojimas turi ilgalaikį teigiamą poveikį. Tai nėra vaistas, kuris suveikia per valandą, tai lėto veikimo tonikas.

Odos švytėjimas

Dėl didelio beta-karoteno kiekio, reguliariai geriant šią arbatą, oda gali įgauti švelnų, sveiką atspalvį. Tai ypač aktualu žiemą, kai veidas atrodo pilkas ir pavargęs. Antioksidantai padeda odai kovoti su aplinkos tarša, o pakankamas skysčių kiekis užtikrina drėkinimą iš vidaus.

Virškinimo gerinimas

Skrudinta morkų arbata veikia raminančiai skrandį ir žarnyną. Skirtingai nei kava, kuri didina rūgštingumą, morkų nuoviras yra šarminantis, todėl tinka žmonėms, kenčiantiems nuo rėmens graužimo ar gastrito. Liaudies medicinoje morkų sėklų arba šaknų arbata taip pat buvo naudojama pilvo pūtimui mažinti.

Širdies ir kraujagyslių sistema

Morkose esančios medžiagos padeda reguliuoti cholesterolio lygį. Žinoma, vien arbata stebuklo nepadarys, bet kaip sveikos mitybos dalis, ji prisideda prie kraujagyslių elastingumo išsaugojimo.

Dažniausios klaidos ruošiant morkų arbatą

Nors atrodo paprasta, sugadinti morkų arbatą taip pat įmanoma. Štai keletas klaidų, kurių reikėtų vengti:

1. Nepakankamas išdžiovinimas. Tai pati didžiausia bėda. Jei morkų gabalėliuose liks bent lašas drėgmės, laikui bėgant jie pradės pelyti. Pelėsis gali būti nematomas plika akimi, bet sugadins visą partiją ir gali būti kenksmingas. Įsitikinkite, kad morkos „skamba” kaip akmenukai, kai jas purtote stiklainyje.
2. Perkaitinimas skrudinant. Riba tarp „skrudinta” ir „sudeginta” yra labai plona. Sudegusios morkos arbatą padarys karčią ir nemalonią. Jei jaučiate degėsių kvapą – partija sugadinta.
3. Netinkamas laikymas. Morkų arbatą, kaip ir bet kurią kitą, reikia laikyti sandariuose stikliniuose induose, tamsioje vietoje. Drėgmė ir saulės šviesa yra didžiausi priešai.
4. Per trumpas plikymas. Morkų drožlės yra kietos. Jei užpilsite vandeniu ir gersite po 2 minučių, gersite tiesiog karštą vandenį. Leiskite arbatoms „atsiskleisti”. Termose plikyta morkų arbata būna pati skaniausia.

Morkų arbata – dovana sau ir kitiems

Šis gėrimas turi dar vieną nuostabią savybę – tai puiki rankų darbo dovana. Įsivaizduokite gražų, nedidelį stiklainiuką, pripildytą ryškių oranžinių ir tamsiai rudų skrudintų morkų gabalėlių, perrištą linine virvele. Tai dovana, kuri sako: „Aš skyriau laiko, aš galvojau apie tavo sveikatą”. Tai ypač populiaru Kalėdiniu laikotarpiu, nes morkų arbata su cinamonu ir gvazdikėliais kvepia tikromis šventėmis.

Kulinariniai eksperimentai: likučiai

Išgėrus arbatą, lieka išbrinkę morkų gabalėliai. Neišmeskite jų! Tai puikus skaidulų šaltinis. Juos galima dėti į rytinę košę, įmaišyti į blynų tešlą ar tiesiog suvalgyti. Skrudintos morkos po plikymo tampa minkštos, bet išlaiko malonų, saldų skonį. Taip morkų arbata tampa produktu be jokių atliekų.

Apibendrinant, morkų arbata yra nuostabus pavyzdys, kaip paprasti dalykai gali tapti nepaprastais, jei įdedame šiek tiek meilės ir laiko. Tai gėrimas, jungiantis kartas, sveikatą ir malonumą. Kitą kartą, kai lupsite morką sriubai, nulupkite viena daugiau – sau, ateities arbatos puodeliui. Jūsų kūnas ir siela jums už tai padėkos.