Nereceptiniai kraują skystinantys vaistai ir natūralios alternatyvos: išsamus gidas

Dažnai girdime frazę „kraujo skystinimas“, ypač kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją. Nors šis terminas nėra visiškai tikslus mediciniškai (kraujas iš tiesų netampa skystesnis), jis puikiai atspindi esmę – siekį sumažinti kraujo krešulių, arba trombų, susidarymo riziką. Trombai gali užkimšti kraujagysles ir sukelti gyvybei pavojingas būkles, tokias kaip miokardo infarktas ar galvos smegenų insultas. Rinkoje egzistuoja galingi receptiniai vaistai, tačiau daugelis žmonių domisi ir nereceptinėmis alternatyvomis bei gamtos teikiamomis galimybėmis. Šiame straipsnyje išsamiai panagrinėsime, kokie yra nereceptiniai kraują „skystinantys“ preparatai, kokias natūralias priemones galime pasitelkti ir, svarbiausia, kokiais atvejais tai daryti yra saugu.

Kas iš tiesų yra „kraujo skystinimas“?

Prieš gilinantis į konkrečius preparatus, svarbu suprasti patį procesą. Mūsų kraujyje cirkuliuoja ląstelės, vadinamos trombocitais. Jų pagrindinė funkcija – sužeidimo vietoje sulipti ir suformuoti krešulį, taip sustabdant kraujavimą. Tai gyvybiškai svarbus mechanizmas. Tačiau kartais, dėl įvairių priežasčių (aterosklerozės, širdies ritmo sutrikimų, genetikos), trombocitai tampa pernelyg „lipnūs“ ir gali formuoti krešulius kraujagyslių viduje be jokio akivaizdaus sužeidimo. Būtent šį pernelyg aktyvų krešėjimą ir siekiama sumažinti.

Vaistai ir priemonės, vadinami „kraujo skystintojais“, veikia dviem pagrindiniais būdais:

• Antiagregantai: Šios medžiagos neleidžia trombocitams sulipti tarpusavyje. Geriausiai žinomas pavyzdys – aspirinas.
• Antikoaguliantai: Šie vaistai veikia sudėtingesnį kraujo krešėjimo faktorių kaskadą, lėtindami patį krešulio formavimosi procesą. Dauguma jų (pvz., varfarinas, naujos kartos antikoaguliantai) yra receptiniai ir reikalauja griežtos gydytojo priežiūros.

Nereceptinės priemonės, apie kurias kalbėsime, dažniausiai pasižymi antiagregantiniu poveikiu.

Aspirinas – žinomiausias, bet ne visuomet saugus pasirinkimas

Acetilsalicilo rūgštis, geriau žinoma kaip aspirinas, yra bene plačiausiai naudojamas nereceptinis vaistas, pasižymintis kraujo krešėjimą mažinančiu poveikiu. Mažos aspirino dozės (dažniausiai 75-100 mg per dieną) yra tapusios auksiniu standartu antrinėje širdies ir kraujagyslių ligų prevencijoje – tai reiškia, kad jos skiriamos pacientams, kurie jau yra patyrę infarktą, insultą ar serga stabilia krūtinės angina.

Kaip veikia aspirinas?

Aspirinas negrįžtamai blokuoja fermentą, vadinamą ciklooksigenaze (COX), trombocituose. Šis fermentas yra būtinas gaminant tromboksaną A2 – medžiagą, kuri skatina trombocitų aktyvaciją ir agregaciją (sulipimą). Užblokavus šį procesą, trombocitai tampa mažiau „lipnūs“, ir krešulių formavimosi rizika sumažėja.

Dėmesio: savigyda aspirinu gali būti pavojinga

Nors aspirino galima įsigyti be recepto, tai nereiškia, kad jį galima vartoti savo nuožiūra profilaktikos tikslais. Sprendimą dėl ilgalaikio mažų dozių aspirino vartojimo priimti gali TIK gydytojas, įvertinęs individualią paciento rizikos ir naudos santykį. Kodėl?

• Kraujavimo rizika: Pagrindinis aspirino šalutinis poveikis yra padidėjusi kraujavimo rizika. Tai gali pasireikšti kaip kraujavimas iš virškinamojo trakto (opų atsiradimas ar paūmėjimas), kraujosruvos ar, retais atvejais, pavojingas kraujavimas į smegenis.
• Poveikis skrandžiui: Aspirinas gali dirginti skrandžio gleivinę, sukelti rėmenį, pykinimą ar net skrandžio opas.
• Reye sindromas: Vaikams ir paaugliams, sergantiems virusine infekcija (pvz., gripu ar vėjaraupiais), aspirinas gali sukelti retą, bet labai pavojingą būklę – Reye sindromą, pasižymintį smegenų ir kepenų pažeidimu.

Todėl, jei nesate patyrę širdies priepuolio ar insulto, bet manote, kad jums gresia padidėjusi rizika, nespręskite patys. Pasitarkite su šeimos gydytoju ar kardiologu. Jie įvertins jūsų kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį, gyvenimo būdą ir kitus veiksnius bei nuspręs, ar aspirino terapija jums yra reikalinga.

Gamtos vaistinė: natūralūs kraujo „skystintojai“

Daugelis žmonių ieško natūralių alternatyvų, norėdami palaikyti gerą kraujotaką ir sumažinti trombų riziką. Iš tiesų, gamtoje gausu medžiagų, pasižyminčių švelniu antiagregantiniu ar antikoaguliantiniu poveikiu. Svarbu pabrėžti, kad šios priemonės NĖRA vaistų pakaitalas ir negali pakeisti gydytojo paskirto gydymo. Jos gali būti puikus sveikos gyvensenos papildymas, tačiau jas vartoti taip pat reikia atsakingai.

Prieskoniai jūsų virtuvėje – daugiau nei tik skonis

Ciberžolė (Kurkuminas)

Ryškiai geltonas prieskonis, plačiai naudojamas Azijos virtuvėje, savyje slepia galingą junginį – kurkuminą. Kurkuminas yra žinomas dėl savo stiprių priešuždegiminių savybių, kurios jau savaime yra naudingos kraujagyslių sveikatai. Tyrimai rodo, kad kurkuminas taip pat gali slopinti trombocitų agregaciją, veikdamas panašiais keliais kaip ir aspirinas, tačiau kur kas švelniau. Norint pasiekti terapinį poveikį, vien ciberžolės prieskonio maiste gali nepakakti, todėl kartais vartojami kurkumino papildai. Juos geriausia vartoti su juodaisiais pipirais (piperinu), kurie ženkliai pagerina kurkumino pasisavinimą.

Imbieras

Šis aštrus šakniastiebis – ne tik puiki priemonė nuo peršalimo ar pykinimo. Imbiere yra salicilatų – natūralių junginių, iš kurių buvo sukurta acetilsalicilo rūgštis (aspirinas). Dėl šios priežasties imbieras pasižymi švelniu kraujo krešėjimą mažinančiu poveikiu. Reguliarus imbiero arbatos gėrimas ar jo naudojimas gaminant maistą gali prisidėti prie sveikesnės kraujotakos. Tačiau, kaip ir su kitomis priemonėmis, nereikėtų persistengti, ypač jei jau vartojate kraują skystinančius vaistus.

Česnakas

Česnako nauda širdies ir kraujagyslių sistemai žinoma jau tūkstančius metų. Jo veikliosios medžiagos, ypač alicinas, ne tik padeda reguliuoti kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį, bet ir pasižymi antitrombocitiniu poveikiu. Manoma, kad česnakas gali šiek tiek prailginti kraujavimo laiką ir sumažinti trombocitų „lipnumą“. Geriausią poveikį turi šviežias, susmulkintas česnakas, tačiau galima vartoti ir specialius česnako papildus.

Cinamonas

Cinamonas, ypač jo pigesnė rūšis – kasijos cinamonas (Cinnamomum cassia), savyje turi nemažai kumarino. Kumarinas yra stiprus antikoaguliantas, kurio pagrindu sukurtas vienas seniausių receptinių kraują skystinančių vaistų – varfarinas. Nors cinamone esančios kumarino dozės yra nepalyginamai mažesnės, reguliarus ir gausus jo vartojimas gali turėti įtakos kraujo krešėjimui. Saugiau rinktis Ceilono cinamoną (Cinnamomum verum), kuriame kumarino yra žymiai mažiau. Žmonės, vartojantys varfariną, turėtų būti ypač atsargūs vartodami didesnius kiekius cinamono.

Maistas ir papildai, padedantys palaikyti sklandžią kraujotaką

Omega-3 riebalų rūgštys

Riebios žuvys (lašiša, skumbrė, silkė, sardinės), linų sėmenys, ispaninio šalavijo (chia) sėklos ir graikiniai riešutai yra turtingi omega-3 riebalų rūgščių (EPR ir DHR). Šios nepakeičiamosios riebalų rūgštys yra gyvybiškai svarbios širdies sveikatai. Jos ne tik mažina uždegimą ir trigliceridų kiekį kraujyje, bet ir veikia trombocitus, darydamos juos mažiau linkusius sulipti. Reguliarus žuvies valgymas (2-3 kartus per savaitę) arba kokybiškų žuvų taukų papildų vartojimas yra vienas iš moksliškai geriausiai pagrįstų natūralių būdų palaikyti sveiką kraujotaką.

Vitaminas E

Vitaminas E yra riebaluose tirpus antioksidantas, kuris veikia kaip švelnus, natūralus antikoaguliantas. Jis veikia slopindamas nuo vitamino K priklausomų krešėjimo faktorių gamybą. Didelių vitamino E dozių (iš papildų) reikėtų vengti, ypač jei vartojami kiti kraują skystinantys vaistai. Tačiau užtikrinti pakankamą jo kiekį su maistu yra labai naudinga. Geriausi vitamino E šaltiniai: saulėgrąžų sėklos, migdolai, špinatai, avokadai, kviečių gemalų aliejus.

Ginkmedis (Ginkgo Biloba)

Ginkmedžio lapų ekstraktas yra populiarus maisto papildas, dažnai vartojamas atminčiai ir kraujotakai gerinti. Tyrimai rodo, kad ginkmedis gali slopinti trombocitus aktyvuojantį faktorių, taip mažindamas kraujo klampumą ir gerindamas mikrocirkuliaciją. Tačiau ginkmedis yra viena iš tų natūralių priemonių, kuri pasižymi gana stipria sąveika su receptiniais kraujo skystintojais ir aspirinu, ženkliai didindama kraujavimo riziką. Todėl jo vartojimą būtina aptarti su gydytoju.

Bromelainas (randamas ananasuose)

Ananasuose, ypač jų šerdyje, gausu fermentų mišinio, vadinamo bromelainu. Bromelainas pasižymi ne tik priešuždegiminėmis savybėmis, bet ir gebėjimu skaidyti fibriną – baltymą, kuris sudaro krešulio tinklą. Dėl šios savybės bromelaino papildai kartais naudojami kraujotakai gerinti ir patinimams mažinti. Valgant ananasus gauti terapinę bromelaino dozę sunku, tačiau tai vis tiek naudingas produktas bendrai sveikatai.

Svarbiausia – saugumas: kada natūralios priemonės gali pakenkti?

Auksinė taisyklė, kurią būtina įsiminti: natūralus nereiškia saugus. Nors aptartos gamtinės priemonės yra daug švelnesnės už receptinius vaistus, jų neapgalvotas vartojimas gali sukelti rimtų problemų.

• Sąveika su vaistais: Tai didžiausias pavojus. Jei jau vartojate receptinius antikoaguliantus (varfariną, rivaroksabaną, apiksabaną ir kt.) ar antiagregantus (aspiriną, klopidogrelį), bet kokių papildomų kraują „skystinančių“ žolelių ar papildų vartojimas gali pavojingai sustiprinti jų poveikį ir sukelti gyvybei pavojingą kraujavimą.
• Prieš operacijas: Prieš planines chirurgines ar net odontologines procedūras būtina nutraukti ne tik receptinių vaistų, bet ir visų minėtų natūralių priemonių (ypač ginkmedžio, česnako, omega-3 papildų) vartojimą bent 1-2 savaites prieš operaciją, kad būtų išvengta nekontroliuojamo kraujavimo.
• Dozavimo sunkumai: Vartojant natūralias žoleles ar prieskonius, sunku nustatyti tikslią veikliųjų medžiagų dozę, kuri gali svyruoti priklausomai nuo augalo rūšies, auginimo sąlygų ir apdorojimo.

Todėl, prieš pradedant vartoti bet kokį naują papildą ar žolelę, ypač jei turite lėtinių ligų ar vartojate vaistus, BŪTINA pasikonsultuoti su savo gydytoju arba vaistininku.

Gyvenimo būdo svarba kraujotakos sistemai

Galiausiai, jokie vaistai ar papildai neatstos sveikos gyvensenos pamatų, kurie yra patys galingiausi ir saugiausi „kraujo skystintojai“:

• Hidratacija: Gerkite pakankamai vandens. Dehidratacija tirština kraują ir apsunkina širdies darbą.
• Fizinis aktyvumas: Reguliarus judėjimas (bent 30 minučių per dieną) gerina kraujotaką, stiprina širdį ir kraujagysles, padeda palaikyti sveiką svorį.
• Subalansuota mityba: Valgykite daugiau daržovių, vaisių, viso grūdo produktų, venkite perdirbto maisto, transriebalų ir didelio cukraus kiekio.
• Atsisakykite žalingų įpročių: Rūkymas yra vienas didžiausių kraujagyslių priešų – jis pažeidžia jų sieneles ir skatina trombų formavimąsi. Alkoholio vartojimą taip pat reikėtų riboti.

Apibendrinimas: protingas požiūris į kraujo skystinimą

Rūpinimasis savo kraujotakos sistema yra ilgalaikis procesas. Nereceptinis aspirinas yra veiksminga priemonė, tačiau skirta tik tam tikroms pacientų grupėms ir tik su gydytojo priežiūra. Gausus gamtos dovanų – prieskonių, žolelių, maisto produktų – arsenalas gali tapti puikiu pagalbininku palaikant sklandžią kraujotaką. Tačiau šias priemones reikėtų vertinti ne kaip gydymą, o kaip protingos, subalansuotos gyvensenos dalį. Svarbiausia – visada išlikti budriems, atsakingiems ir, prieš imantis bet kokių pokyčių savo sveikatos rutinoje, pasitarti su specialistu, kuris geriausiai žino jūsų individualią situaciją. Jūsų sveikata – jūsų rankose, tad elkitės su ja išmintingai.