Puodelis po puodelio: ar arbata gali tapti nuodu? Netikėti perdozavimo pavojai
Arbata. Vien pats žodis daugeliui sukelia jaukumo, ramybės ir sveikatos asociacijas. Tai ritualas, padedantis pradėti rytą, atgauti jėgas popietę ar atsipalaiduoti vakare. Nuo senovės Rytų išminties iki šiuolaikinio Vakarų pasaulio – arbata laikoma vienu sveikiausių gėrimų planetoje, kupinu antioksidantų ir naudingų junginių. Bet ar kada susimąstėte, kad net ir paties geriausio dalyko gali būti per daug? Ar įmanomas arbatos perdozavimas? Atsakymas, nors ir su išlygomis, yra „taip“. Tai nėra mitas, o reali rizika, kylanti ne dėl paties vandens, o dėl aktyviųjų medžiagų, slypinčių arbatos lapeliuose.
Žinoma, kalbėdami apie arbatos perdozavimą, mes neįsivaizduojame staigios, gyvybei pavojingos būklės, kokią gali sukelti vaistai ar narkotikai. Tačiau ilgalaikis ir gausus arbatos vartojimas gali išprovokuoti visą eilę nemalonių, o kartais ir rimtų sveikatos sutrikimų. Tai lėtas, laipsniškas procesas, kurio metu organizmas gauna per dideles dozes tam tikrų junginių. Šiame straipsnyje mes panirsime giliau ir išsiaiškinsime, kas tiksliai slepiasi už „arbatos perdozavimo” sąvokos, kokie simptomai tai išduoda ir kaip mėgautis šiuo nuostabiu gėrimu neperžengiant ribos.
Pagrindinis kaltininkas: Kofeino perdozavimas
Dažniausiai, kai kalbama apie arbatos perdozavimą, pirmiausia turimas omenyje kofeino perteklius. Taip, arbatoje yra kofeino – kartais vadinamo teinu, nors chemiškai tai yra ta pati stimuliuojanti molekulė, kurią randame ir kavoje. Tiesa, arbatoje jos poveikis yra švelnesnis dėl sąveikos su kita arbatoje esančia aminorūgštimi, L-teaninu, kuri skatina atsipalaidavimą ir slopina staigų kofeino šuolį.
Kofeino kiekis arbatoje smarkiai svyruoja priklausomai nuo rūšies, lapelių amžiaus, fermentacijos lygio ir paruošimo būdo. Štai apytiksliai skaičiai vienam 240 ml puodeliui:

- Juodoji arbata: 40-70 mg kofeino (kai kurios stiprios rūšys, kaip Assam, gali siekti ir 90 mg)
- Žalioji arbata: 20-45 mg kofeino
- Oolong (Uluno) arbata: 30-50 mg kofeino
- Baltoji arbata: 15-30 mg kofeino (nors kartais klaidingai manoma, kad jos turi mažiausiai, kai kurios jauno derliaus baltosios arbatos gali prilygti žaliajai)
- Matcha arbata: Čia situacija kitokia. Kadangi vartojami milteliais sumalti lapeliai, kofeino koncentracija yra daug didesnė, siekianti 35-70 mg vienam gramui miltelių (standartinė porcija).
Saugia laikoma kofeino paros norma suaugusiam žmogui yra apie 400 mg. Tai atitiktų maždaug 5-8 puodelius vidutinio stiprumo juodosios arbatos arba 10 ir daugiau puodelių žaliosios. Atrodo daug? Tačiau nepamirškite, kad kofeino gauname ir iš kitų šaltinių: kavos, energetinių gėrimų, šokolado, kai kurių vaistų nuo skausmo.
Kofeino perdozavimo simptomai
Viršijus individualią kofeino tolerancijos ribą (kuri kiekvienam žmogui yra skirtinga), galite pajusti nemalonius simptomus, kurie rodo, kad jūsų nervų sistema yra per daug stimuliuojama:
- Nerimas ir irzlumas: Jaučiatės lyg „ant adatų”, sunku susikaupti, kyla nepaaiškinamas vidinis drebulys.
- Nemiga: Sunkumai užmiegant, prabudimai naktį, paviršutiniškas miegas.
- Širdies permušimai (palpitacijos): Jaučiamas greitas, stiprus ar nereguliarus širdies plakimas.
- Virškinimo sutrikimai: Padidėjęs rūgštingumas, rėmuo, pykinimas, viduriavimas.
- Galvos skausmas ir svaigimas: Dažnai tai būna pulsuojantis galvos skausmas.
- Padažnėjęs šlapinimasis: Kofeinas veikia kaip diuretikas.
Ypač sunkiais atvejais (dažniau pasitaikančiais vartojant kofeino papildus ar didžiulius kiekius energetinių gėrimų, bet teoriškai įmanomais ir su arbata) gali kilti sumišimas, haliucinacijos, traukuliai ar net širdies ritmo sutrikimai. Labiausiai rizikuoja žmonės, kurie yra jautrūs kofeinui, turi nerimo sutrikimų, aukštą kraujospūdį ar širdies problemų.
Ne tik kofeinas: Kiti arbatos komponentai ir jų perteklius
Tačiau arbatos perdozavimas nėra susijęs vien tik su kofeinu. Tikroji arbata (pagaminta iš Camellia sinensis augalo) savyje talpina ir kitų biologiškai aktyvių junginių, kurių perteklius gali sukelti savų problemų.
Taninai ir katechinai: Dviguba medalio pusė
Taninai (įskaitant katechinus, tokius kaip EGCG žaliojoje arbatoje) yra tie junginiai, kurie suteikia arbatai aitrumo, sutraukiančio skonio ir didžiąją dalį jos antioksidacinės galios. Jie giriami už gebėjimą kovoti su laisvaisiais radikalais ir mažinti uždegimą. Tačiau taninų perteklius turi ir tamsiąją pusę.
Pirma, jie gali dirginti skrandžio gleivinę. Geriant labai stiprią arbatą, ypač tuščiu skrandžiu, taninai gali sukelti pykinimą, skrandžio skausmą ar net vėmimą. Tai vienas iš dažniausių „per daug arbatos” simptomų.
Antra, ir tai yra daug svarbesnis ilgalaikis poveikis, taninai gali blokuoti ne hemo (augalinės kilmės) geležies absorbciją. Jie virškinamajame trakte susijungia su geležimi iš maisto ir sudaro netirpius kompleksus, kurių organizmas negali pasisavinti. Tai nereiškia, kad vienas puodelis arbatos sukels anemiją, tačiau žmonėms, kurie jau turi geležies trūkumo riziką (pvz., vegetarams, veganams, moterims gausių menstruacijų metu, nėščiosioms), reguliarus didelių arbatos kiekių gėrimas valgio metu gali smarkiai pabloginti situaciją. Rekomendacija paprasta: gerkite arbatą bent valandą prieš arba valandą po valgio, kuriame gausu geležies.
Oksalatai ir inkstų akmenų rizika
Oksalatai yra natūraliai augaluose randami organiniai junginiai. Jų gausu špinatuose, rabarbaruose, riešutuose ir… arbatoje, ypač juodojoje. Mūsų organizmas oksalatus pašalina per inkstus su šlapimu. Tačiau jei oksalatų koncentracija tampa per didelė, jie gali susijungti su kalciu ir formuoti kietus kristalus – kalcio oksalato akmenis, kurie yra dažniausia inkstų akmenligės priežastis.
Daugumai žmonių saikingas arbatos vartojimas pavojaus nekelia. Tačiau tiems, kurie turi polinkį į inkstų akmenligę arba jau sirgo ja, reikėtų būti atsargiems. Yra žinomi net ir ekstremalūs klinikiniai atvejai, kai, pavyzdžiui, vyras, kasdien išgerdavęs po 16 stiklinių (apie 4 litrus) šaltos juodosios arbatos, patyrė inkstų nepakankamumą būtent dėl milžiniško oksalatų krūvio. Jei esate rizikos grupėje, rinkitės arbatas, turinčias mažiau oksalatų (pvz., žaliąją, baltąją ar žolelių) ir būtinai gerkite pakankamai vandens.
Paslėptasis fluoridas: Kai per daug „sveikatos dantims”
Šis pavojus yra mažiau žinomas, bet labai realus. Arbatos augalas Camellia sinensis yra unikalus tuo, kad iš dirvožemio intensyviai kaupia fluoridą. Kuo senesni augalo lapai, tuo daugiau fluorido juose sukaupta. Tai reiškia, kad pigesnės arbatos, pagamintos iš senesnių lapų (dažnai vadinamosios „plytinės” arbatos arba žemos kokybės arbatos pakeliai), gali turėti stebėtinai didelę šio mineralo koncentraciją.
Fluoridas mažais kiekiais yra būtinas dantų ir kaulų sveikatai. Tačiau jo perteklius yra toksiškas. Ilgalaikis, dešimtmečius trunkantis ypač didelių kiekių arbatos (kalbame apie kelis litrus per dieną) vartojimas gali sukelti būklę, vadinamą skeletine fluoroze. Tai lėtinė liga, pasireiškianti sąnarių skausmu, sustingimu, kaulų deformacijomis ir padidėjusiu lūžių riziką. Nors tai itin reta, JAV ir kitose šalyse yra užfiksuoti klinikiniai atvejai, kai žmonės susirgo šia liga būtent dėl besaikio pigios arbatos gėrimo. Rinkdamiesi kokybišką, jaunesnių lapelių arbatą, šią riziką smarkiai sumažinate.
Atsargiai, žolelės! Kai „natūralu” nereiškia „saugu”
Iki šiol kalbėjome apie „tikrąją” arbatą. Tačiau egzistuoja ir milžiniškas žolelių arbatų (užpilų) pasaulis. Čia galioja kita taisyklė: „natūralus” nereiškia „visiškai saugus bet kokiais kiekiais”. Žolelių arbatos iš esmės yra liaudies medicina. Kiekvienas augalas turi savo aktyviųjų junginių, kurie, vartojami saikingai, gali padėti, o perdozavus – pakenkti.
Specifiniai žolelių pavyzdžiai ir rizikos
- Saldymedžio šaknis: Ši arbata populiari dėl savo saldaus skonio ir raminančio poveikio gerklei. Tačiau joje esantis glicirizinas gali sukelti rimtų problemų. Reguliariai vartojant didelius kiekius saldymedžio, organizme gali sutrikti elektrolitų balansas – sumažėti kalio (hipokalemija) ir padidėti kraujospūdis. Žmonės, turintys hipertenziją ar širdies problemų, turėtų būti ypač atsargūs.
- Ramunėlės: Nors laikomos viena saugiausių arbatų, jos priklauso tai pačiai augalų šeimai kaip ambrozijos. Žmonės, alergiški ambrozijoms, gali patirti alerginę reakciją. Be to, ramunėlės turi kumarino, kuris veikia kaip lengvas kraują skystinantis preparatas. Didžiuliai kiekiai gali padidinti kraujavimo riziką, ypač jei vartojami kiti kraują skystinantys vaistai.
- Mėtos (pipirmėtė, šaltmėtė): Puikiai tinka virškinimui gerinti, tačiau dideli kiekiai gali atpalaiduoti stemplės rauką, taip pablogindami gastroezofaginio refliukso (GERL) simptomus ir sukeldami rėmenį tiems, kas su tuo turi bėdų.
- Jonažolė: Tai stiprus augalinis preparatas, dažnai vartojamas depresijai lengvinti. Būtent dėl savo stiprumo jonažolė yra liūdnai pagarsėjusi dėl sąveikos su daugybe vaistų. Ji gali sumažinti kontraceptinių tablečių, antidepresantų, vaistų nuo širdies ir kraują skystinančių preparatų veiksmingumą. Tai klasikinis pavyzdys, kai žolelių arbata gali sukelti rimtų problemų.
Arbata ir vaistai: Pavojinga sąveika
Kalbant apie perdozavimą, svarbu paminėti ir santykinį perdozavimą, kuris įvyksta dėl arbatos ir vaistų sąveikos. Normalus arbatos kiekis gali tapti pavojingas, jei jis keičia jūsų vartojamų vaistų poveikį.
Jau minėjome jonažolę, tačiau ir paprasta arbata gali kelti problemų. Žaliojoje arbatoje esantis vitaminas K gali silpninti kraują skystinančių vaistų (pvz., varfarino) poveikį. Arbatos kofeinas gali pavojingai sustiprinti kitų stimuliantų (pvz., vaistų nuo astmos ar ADHD) poveikį. Taninai gali surišti kai kuriuos vaistus skrandyje, sumažindami jų absorbciją. Jei reguliariai vartojate kokius nors vaistus, visada protinga pasitarti su gydytoju ar vaistininku apie galimą jų sąveiką su dideliais arbatos kiekiais.
Kaip mėgautis arbata saugiai? Protingo vartojimo taisyklės
Perskaičius visa tai, gali kilti noras išmesti visus arbatos pakelius. Tačiau sustokite! Arbata išlieka vienu naudingiausių gėrimų. Visi aprašyti pavojai kyla tik esant ekstremaliam ir ilgalaikiam perdozavimui. Raktas į saugų mėgavimąsi arbata yra saikas ir sąmoningumas.
Praktiniai patarimai, kaip išvengti perdozavimo:
- Laikykitės saiko. Daugumai sveikų suaugusiųjų 3-5 puodeliai tikrosios arbatos per dieną yra visiškai saugi ir netgi naudinga norma. Žolelių arbatoms galioja panaši taisyklė, nebent ant pakuotės nurodyta kitaip.
- Įvairovė yra jūsų draugas. Nesispecializuokite ties viena vienintele arbatos rūšimi. Keiskite jas! Vieną dieną gerkite žaliąją, kitą – juodąją, trečią – ramunėlių ar mėtų. Taip sumažinsite riziką sukaupti per didelį vieno konkretaus junginio (kofeino, oksalatų, fluorido) kiekį.
- Klausykite savo kūno. Tai pati svarbiausia taisyklė. Jei išgėrus arbatos jaučiate nerimą, drebulį, rėmenį ar pykinimą – jūsų kūnas siunčia signalą, kad jam per daug. Sumažinkite kiekį arba rinkitės švelnesnę arbatą.
- Stebėkite laiką. Negerkite kofeino turinčios arbatos likus bent 6 valandoms iki miego. Negerkite arbatos valgio metu, jei turite geležies trūkumo riziką.
- Rinkitės kokybę. Investuokite į kokybišką, palaidų lapelių arbatą. Taip ne tik mėgausitės geresniu skoniu, bet ir išvengsite didelės fluorido koncentracijos, būdingos pigioms arbatoms iš senų lapų.
- Būkite atsargūs su žolelėmis. Jei turite sveikatos sutrikimų (ypač aukštą kraujospūdį, širdies, inkstų ligas) arba vartojate vaistus, pasitarkite su gydytoju prieš pradėdami reguliariai vartoti bet kokią specifinę žolelių arbatą (ypač saldymedį ar jonažolę).
- Nėštumas ir jautrios grupės. Nėščios moterys turėtų apriboti kofeino vartojimą (įskaitant arbatą) ir vengti tam tikrų žolelių. Vaikai taip pat yra jautresni kofeinui.
Arbatos perdozavimas yra retas, bet realus reiškinys, dažniausiai pasireiškiantis ne staigiu apsinuodijimu, o lėtinėmis problemomis dėl ilgalaikio pertekliaus. Kofeinas, taninai, oksalatai ir specifiniai žolelių junginiai – visa tai yra galingos medžiagos. Arbata yra dovana iš gamtos, tačiau kaip ir su bet kokia dovana, ja reikia naudotis protingai. Žinojimas apie galimas rizikas leidžia mums ne bijoti, o tiesiog sąmoningiau mėgautis kiekvienu puodeliu. Tad kelkite puodelį už sveikatą – ir už saiką!