Sausmedis (Lonicera) – tai gentis, apimanti apie 180 krūmų ir vijoklinių augalų rūšių, paplitusių Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato juostoje, nuo Šiaurės Amerikos iki Eurazijos. Lietuvoje savaime auga viena rūšis – paprastasis sausmedis (Lonicera xylosteum), o soduose ir parkuose auginamos kelios dešimtys introdukuotų rūšių ir veislių. Sausmedžiai vertinami dėl savo dekoratyvumo, kvapnių žiedų, o kai kurios rūšys – ir dėl valgomų uogų.
Sausmedžių įvairovė ir paplitimas
Sausmedžių gentis yra labai įvairi. Vieni jų – nedideli krūmai, vos pusmetrio aukščio, kiti – įspūdingi vijokliai, galintys užlipti į kelių ar net keliolikos metrų aukštį. Lapai paprastai priešiniai, paprasti, kartais skiautėti. Žiedai vamzdiški, dažniausiai dvigubi, susitelkę į žiedynus. Žiedų spalvų paletė plati – nuo baltos ir gelsvos iki rožinės, raudonos ir net mėlynos. Uogos – sultingos, dažniausiai raudonos, mėlynos arba juodos, kai kurių rūšių – valgomos.
Kaip minėta, sausmedžiai paplitę Šiaurės pusrutulyje. Daugiausia rūšių auga Rytų Azijoje, ypač Kinijoje, taip pat Šiaurės Amerikoje. Europoje rūšių įvairovė mažesnė. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, savaime auga paprastasis sausmedis, o soduose auginami įvairūs dekoratyviniai ir valgomųjų uogų sausmedžiai, kilę iš įvairių pasaulio regionų.
Valgomosios sausmedžių uogos: skonis, nauda ir auginimas
Nors daugelis sausmedžių rūšių yra dekoratyvūs, tik nedaugelio jų uogos yra valgomos. Bene populiariausias valgomasis sausmedis – melsvauogis sausmedis (Lonicera caerulea), dar vadinamas valgomuoju sausmedžiu. Jo uogos pailgos, tamsiai mėlynos su balkšvu apnašu, primena pailgas mėlynes. Skonis saldžiarūgštis, šiek tiek primenantis mėlynių ir spanguolių mišinį. Kai kurios veislės turi ir lengvą kartumą.
Melsvauogio sausmedžio uogos ne tik skanios, bet ir labai naudingos. Jose gausu vitaminų (ypač C ir B grupės), mineralų (kalio, magnio, fosforo), antioksidantų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Jos stiprina imunitetą, gerina virškinimą, mažina kraujospūdį, teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Uogos vartojamos šviežios, šaldytos, iš jų verdamos uogienės, džemai, kompotai, spaudžiamos sultys, gaminami vynai.
Melsvauogis sausmedis – atsparus šalčiui augalas, puikiai augantis ir Lietuvoje. Jis nereiklus dirvožemiui, tačiau geriausiai auga lengvose, derlingose, drėgnose, bet neužmirkstančiose dirvose. Mėgsta saulėtas arba pusiau pavėsingas vietas. Svarbu sodinti bent dvi skirtingas veisles, kad būtų užtikrintas kryžminis apdulkinimas ir gausesnis derlius. Priežiūra nesudėtinga – laistymas sausros metu, tręšimas pavasarį ir rudenį, genėjimas, pašalinant senas, ligotas ir susipynusias šakas.
Kitos valgomųjų uogų sausmedžių rūšys
Be melsvauogio sausmedžio, yra ir kitų rūšių, kurių uogos valgomos, nors Lietuvoje jos auginamos rečiau:
- Kamčiatkinis sausmedis (Lonicera kamtschatica) – labai panašus į melsvauogį sausmedį, dažnai net laikomas jo porūšiu. Uogos taip pat mėlynos, pailgos, saldžiarūgščio skonio.
- Tatarinis sausmedis (Lonicera tatarica) – nors jo uogos nėra tokios skanios kaip melsvauogio sausmedžio, kai kurios veislės yra sukurtos būtent dėl valgomų uogų. Uogos raudonos arba oranžinės.
- Japoninis sausmedis (Lonicera japonica) – vijoklinis augalas, kurio uogos juodos, tačiau kai kuriose šalyse jos vartojamos liaudies medicinoje. Lietuvoje dažniau auginamas kaip dekoratyvinis augalas.
Dekoratyviniai sausmedžiai: grožis ir kvapas soduose
Daugelis sausmedžių rūšių yra auginami ne dėl uogų, o dėl savo dekoratyvumo. Ypač vertinami vijokliniai sausmedžiai, kurie gali papuošti tvoras, pavėsines, sienas. Populiariausi:
- Vijoklinis sausmedis (Lonicera periclymenum) – vienas kvapniausių sausmedžių, žydintis baltais, gelsvais arba rausvais žiedais. Yra įvairių veislių, besiskiriančių žiedų spalva ir žydėjimo laiku.
- Vokietinis sausmedis (Lonicera caprifolium) – taip pat labai kvapnus vijoklinis sausmedis, žydintis kreminės baltos arba rausvos spalvos žiedais.
- Brauno sausmedis (Lonicera × brownii) – hibridinė rūšis, išsiskirianti ryškiai raudonais arba oranžiniais žiedais.
- Henrio sausmedis(Lonicera henryi) – Visžalis vijoklis,žiedai geltoni ar purpuriniai.
Dekoratyviniai sausmedžiai ne tik gražiai atrodo, bet ir skleidžia malonų kvapą, ypač vakarais. Jie pritraukia bites, drugelius ir kitus vabzdžius apdulkintojus. Tačiau reikia atsiminti, kad daugelio dekoratyvinių sausmedžių uogos yra nuodingos, todėl jų negalima valgyti.
Sausmedžių auginimo ypatumai: nuo sodinimo iki priežiūros
Sausmedžiai nėra lepūs augalai, tačiau norint, kad jie gerai augtų ir gausiai žydėtų, reikia atsižvelgti į keletą dalykų:
- Sodinimo vieta: Dauguma sausmedžių mėgsta saulėtas arba pusiau pavėsingas vietas. Vijokliniams sausmedžiams reikalinga atrama – tvora, siena, pavėsinė ar specialiai įrengta konstrukcija.
- Dirvožemis: Sausmedžiai nėra labai reiklūs dirvožemiui, tačiau geriausiai auga derlingoje, purioje, drėgnoje, bet neužmirkstančioje dirvoje. Sunkų molingą dirvožemį reikia pagerinti kompostu, durpėmis ar smėliu.
- Sodinimas: Sausmedžius galima sodinti pavasarį arba rudenį. Sodinant kelis augalus, reikia palikti pakankamus tarpus – krūminiams sausmedžiams 1-2 metrus, vijokliniams – 0,5-1 metrą.
- Laistymas: Sausmedžius reikia reguliariai laistyti, ypač sausros metu. Jaunus augalus reikia laistyti dažniau nei suaugusius.
- Tręšimas: Pavasarį sausmedžius galima patręšti kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis, o rudenį – organinėmis trąšomis (kompostu, perpuvusiu mėšlu).
- Genėjimas: Krūminius sausmedžius reikia genėti anksti pavasarį, pašalinant senas, ligotas, silpnas ir susipynusias šakas. Vijoklinius sausmedžius galima genėti po žydėjimo, patrumpinant per ilgus ūglius ir formuojant norimą augalo formą.
- Ligos ir kenkėjai: Sausmedžiai gana atsparūs ligoms ir kenkėjams, tačiau kartais juos gali pažeisti miltligė, amarai, voratinklinės erkutės. Pastebėjus pirmuosius ligos ar kenkėjų požymius, reikia imtis atitinkamų priemonių – naudoti fungicidus arba insekticidus.
Sausmedis liaudies medicinoje ir kitose srityse
Kai kurių sausmedžių rūšių žiedai, lapai ir uogos nuo seno naudojami liaudies medicinoje. Pavyzdžiui, japoninio sausmedžio žiedų nuoviras vartojamas peršalus, sergant gripu, bronchitu, gerklės skausmui malšinti. Melsvauogio sausmedžio uogos, kaip minėta, stiprina imunitetą ir gerina bendrą organizmo būklę.
Be medicinos, sausmedžiai naudojami ir kitose srityse. Iš jų žiedų gaminami eteriniai aliejai, kurie naudojami parfumerijoje ir kosmetikoje. Sausmedžių mediena yra kieta ir tvirta, todėl kartais naudojama smulkiems dirbiniams, rankenoms, įrankiams gaminti. Taip pat sausmedžiai gali būti sodinami šlaitams sutvirtinti, gyvatvorėms formuoti.
Apibendrinant, sausmedis yra universalus, naudingas ir puošnus augalas.
