Vaistažolių Arbatos nuo Kosulio: Ką Rinktis Vaistinėje ir Kaip Išnaudoti Gamtos Galią?

Atvėsus orams, pasigavus peršalimą ar tiesiog pajutus nemalonų kutenimą gerklėje, kosulys tampa vienu iš tų nekviestų svečių, kurio norisi kuo greičiau atsikratyti. Vaistinių lentynos lūžta nuo įvairiausių sirupų, pastilių ir tablečių. Tačiau šalia modernios farmacijos visuomet išlieka ir laiko patikrintas, švelnus bei veiksmingas būdas palengvinti simptomus – vaistažolių arbata. Tai ne tik puodelis šilumos ir jaukumo, bet ir tikras gamtos vaistų lobynas, galintis nuraminti įkyrų sausą kosulį ar palengvinti atsikosėjimą esant drėgnam. Pasinerkime į kvapnų žolelių pasaulį ir išsiaiškinkime, kokios arbatos nuo kosulio laukia jūsų vaistinėje ir kaip jas teisingai paruošti, kad gautumėte maksimalią naudą.

Pirmiausia – supraskime savo priešą: sausas ar drėgnas kosulys?

Prieš renkantis arbatą, svarbiausia yra įsivardinti, su kokio tipo kosuliu kovojate. Tai esminis žingsnis, nes skirtingos vaistažolės veikia skirtingai. Neteisingai pasirinkta arbata gali ne tik nepadėti, bet kartais net pabloginti situaciją.

• Sausas kosulys: Jis dažniausiai būna įkyrus, dirginantis, primenantis nuolatinį gerklės kutenimą. Kosint niekas neatsiskiria, o pats kosulio priepuolis gali būti labai varginantis ir neleisti ramiai miegoti. Šiuo atveju mūsų tikslas – nuraminti sudirgusią gleivinę, sumažinti uždegimą ir patį kosulio refleksą. Tam geriausiai tinka gleivingos, gleivinę padengiančios ir raminančios vaistažolės.
• Drėgnas (produktyvus) kosulys: Šis kosulys yra „naudingas“. Jo metu iš kvėpavimo takų pasišalina skrepliai – gleivės, kuriose kaupiasi mikrobai ir dirgikliai. Tačiau kartais skrepliai būna pernelyg tiršti ir sunkiai pasišalina. Tokiu atveju mūsų tikslas – suskystinti gleives ir palengvinti atsikosėjimą. Tam reikalingos atsikosėjimą skatinančios, antiseptinių savybių turinčios vaistažolės.

Atpažinę savo kosulio tipą, galime drąsiai keliauti į vaistinę ir ieškoti tinkamiausių gamtos dovanų.

Pagalba esant sausam kosuliui: ieškome ramybės gerklei

Kai gerklę drasko sausas, lojantis kosulys, norisi tik vieno – palengvėjimo. Šios vaistažolės, kurias lengvai rasite vaistinėje, veikia kaip švelnus balzamas jūsų kvėpavimo takams.

Liepų žiedai (Tiliae flos)

Kvapni liepžiedžių arbata – tai tikra klasika, kurią močiutės mums ruošdavo nuo pat vaikystės. Ir ne be reikalo! Liepų žieduose gausu flavonoidų, eterinių aliejų ir gleivingų medžiagų. Būtent tos gleivės padengia sudirgusią gerklės gleivinę plona apsaugine plėvele, taip sumažindamos kutenimą ir norą kosėti. Be to, liepžiedžių arbata skatina prakaitavimą, o tai padeda greičiau iš organizmo pasišalinti toksinams peršalus. Vaistinėje rasite tiek fasuotų arbatos pakelių, tiek džiovintų žiedų. Rinkitės tuos, kurie yra šviesiai gelsvos spalvos ir maloniai kvepia – tai kokybės ženklas.

Paruošimas: Vieną valgomąjį šaukštą liepų žiedų (arba 1-2 arbatos pakelius) užpilkite stikline (apie 200 ml) karšto, bet ne verdančio vandens (maždaug 90 °C). Uždenkite ir palikite pritraukti 10–15 minučių. Nukoškite ir gerkite šiltą, galite pagardinti šaukšteliu medaus.

Vaistinės svilarožės šaknys (Althaeae radix)

Jei reikėtų išrinkti vieną augalą, geriausiai tinkantį sausam kosuliui gydyti, tai būtų svilarožė. Jos šaknyse yra itin daug gleivių (iki 35%), kurios pasižymi ypatinga savybe – jos padengia ir nuramina ne tik gerklės, bet ir visų viršutinių kvėpavimo takų gleivinę. Tai sukuria barjerą, apsaugantį nuo dirgiklių ir leidžiantį audiniams ramiai gyti. Svilarožės arbata ypač tinka esant sausam, įkyriam kosuliui, užkimimui.

Paruošimas: Svilarožės šaknų paruošimas skiriasi nuo kitų žolelių! Jų negalima užpilti karštu vandeniu, nes tai sunaikins vertingąsias gleives. Vieną arbatinį šaukštelį susmulkintų šaknų užpilkite stikline šalto virinto vandens. Palikite brinkti bent 1-2 valandas, o geriausia – per naktį, kartais pamaišydami. Prieš geriant nukoškite ir šiek tiek pašildykite (bet neužvirkite!). Gerkite po kelis gurkšnelius per visą dieną.

Gysločiai (Plantaginis folia)

Paprastas, pakelėse augantis gyslotis yra tikras išsigelbėjimas sudirgusiai gerklei. Vaistams naudojami tiek plačialapio, tiek siauralapio gysločio lapai. Juose taip pat gausu gleivių, taninų ir kitų medžiagų, kurios veikia priešuždegimiškai, sutraukiančiai ir ramina kosulį. Gysločių arbata puikiai tinka, kai kosulys yra sausas, bet jaučiamas ir gerklės skausmas, perštėjimas.

Paruošimas: Šaukštą džiovintų gysločių lapų užpilkite stikline karšto vandens, uždenkite ir palaikykite 15 minučių. Nukoškite. Gerkite šiltą po trečdalį stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.

Islandinė kerpena (Lichen islandicus)

Nors tai nėra augalas tradicine prasme (tai grybo ir dumblio simbiozė), islandinė kerpena yra galingas vaistas nuo kosulio ir gerklės skausmo. Joje esančios kerpių rūgštys pasižymi antimikrobinėmis savybėmis, o gleivės – puikiai ramina ir drėkina. Islandinės kerpenos arbata turi specifinį, šiek tiek kartoką skonį, tačiau jos poveikis atperka viską. Ji ne tik ramina sausą kosulį, bet ir stiprina bendrą organizmo atsparumą. Dažnai vaistinėse rasite jos pastilių pavidalu, bet arbata taip pat labai veiksminga.

Paruošimas: Dėl kartumo, kerpeną rekomenduojama paruošti specifiniu būdu. Vieną arbatinį šaukštelį susmulkintos kerpenos užpilkite stikline šalto vandens, lėtai užvirkite ir pavirkite ant silpnos ugnies apie 5 minutes. Nukoškite. Gerkite po 1-2 puodelius per dieną.

Kova su drėgnu kosuliu: skystiname ir valome

Kai krūtinėje „karkia“ ir kosulys yra produktyvus, mūsų tikslas – padėti organizmui. Reikia vaistažolių, kurios skystintų klampius skreplius ir skatintų jų pasišalinimą iš bronchų.

Vaistinis čiobrelis (Thymi herba)

Čiobrelis – tikras kvėpavimo takų karalius. Jo eteriniuose aliejuose (ypač timolyje ir karvakrolyje) slypi galinga jėga. Šios medžiagos veikia keliais frontais: skystina bronchų sekretą, palengvina atsikosėjimą, atpalaiduoja bronchų spazmus ir pasižymi stipriu antiseptiniu poveikiu, naikindamos ligas sukeliančius mikroorganizmus. Čiobrelių arbata tinka tiek pradinei peršalimo stadijai, tiek užsitęsusiam bronchitui. Dėl spazmus atpalaiduojančio poveikio, nedidelės jo dozės kartais tinka ir sauso kosulio priepuoliams raminti.

Paruošimas: 1-2 arbatinius šaukštelius čiobrelių žolės užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palaikykite 10 minučių. Nukoškite ir gerkite šiltą kelis kartus per dieną. Čiobrelių arbata puikiai dera su medumi.

Pušų pumpurai (Pini gemmae)

Spygliuočių miško kvapas – tai ne tik malonus aromatas, bet ir vaistas. Pušų pumpuruose gausu eterinių aliejų, dervų ir karčiųjų medžiagų. Šis derinys puikiai skatina atsikosėjimą, veikia dezinfekuojančiai ir netgi šiek tiek malšina uždegimą. Pušų pumpurų arbata (tiksliau, nuoviras) yra laiko patikrintas vaistas nuo bronchito ir kitų kvėpavimo takų ligų, kai vargina sunkiai pasišalinantys skrepliai.

Paruošimas: Kadangi pumpurai yra kieta augalinė žaliava, jiems reikia nuoviro. Vieną valgomąjį šaukštą pušų pumpurų užpilkite stikline šalto vandens, užvirkite ir ant silpnos ugnies pavirkite 10-15 minučių. Nukelkite nuo ugnies, leiskite dar 10 minučių pritraukti ir tik tada nukoškite. Gerkite po 1-2 valgomuosius šaukštus kelis kartus per dieną.

Raktažolės šaknys (Primulae radix)

Raktažolė – ne tik pavasario pievų puošmena. Jos šaknyse slypi saponinai – medžiagos, kurios yra vienos iš stipriausių natūralių atsikosėjimą skatinančių priemonių. Saponinai dirgina kvėpavimo takų gleivinę, taip refleksiškai skatindami skystesnio sekreto gamybą. Dėl šios priežasties klampūs skrepliai tampa skystesni ir lengviau pasišalina. Raktažolių šaknų preparatai yra labai veiksmingi, bet juos reikia vartoti atsargiai, neviršijant rekomenduojamų dozių, nes gali sudirginti skrandį.

Paruošimas: Pusę arbatinio šaukštelio susmulkintų raktažolių šaknų užpilkite stikline šalto vandens, užvirkite ir pavirkite kelias minutes. Nukoškite. Gerkite po vieną valgomąjį šaukštą kas 2-3 valandas. Dėl stipraus poveikio, prieš vartojant verta pasikonsultuoti su vaistininku.

Paruošti mišiniai ir arbatų menas

Vaistinėse dažnai galite rasti jau paruoštų vaistažolių mišinių, pavadintų „Bronchų arbata“, „Atsikosėjimą lengvinanti arbata“ ir pan. Tai puikus pasirinkimas tiems, kurie nenori pirkti kelių skirtingų žolelių. Šiuose mišiniuose specialistai suderina skirtingą poveikį turinčius augalus, kad būtų pasiektas maksimalus efektas. Pavyzdžiui, mišinyje gali būti ir atsikosėjimą skatinančio čiobrelio, ir gleivinę raminančio gysločio. Visuomet atidžiai perskaitykite sudėtį, kad žinotumėte, ką geriate.

Kaip teisingai paruošti arbatą?

Norint išgauti iš vaistažolių visą jų gydomąją galią, svarbu ne tik pasirinkti tinkamą augalą, bet ir jį teisingai paruošti.

• Vanduo: Geriausia naudoti minkštą, filtruotą vandenį.
• Indai: Rinkitės stiklinius, porcelianinius ar emaliuotus indus. Metaliniai puodeliai gali reaguoti su augalų veikliosiomis medžiagomis.
• Uždengimas: Ruošdami arbatą (ypač iš tų augalų, kurie turi daug eterinių aliejų, pvz., čiobrelio), būtinai uždenkite puodelį ar arbatinuką lėkštute. Taip vertingi, bet lakūs eteriniai aliejai neišgaruos kartu su garais, o liks jūsų puodelyje.
• Užpilas vs Nuoviras: Švelnioms dalims (žiedams, lapams, žolei) dažniausiai ruošiamas užpilas – užpilama karštu vandeniu ir paliekama pritraukti. Kietoms dalims (šaknims, žievei, pumpurams) ruošiamas nuoviras – jos paverdamos ant silpnos ugnies.

Priedai: kas tinka, o ko vengti?

Natūralu norėti pasaldinti arbatą. Geriausias pasirinkimas – medus. Jis ne tik suteikia saldumo, bet ir pats pasižymi antibakterinėmis ir gerklę minkštinančiomis savybėmis. Svarbiausia taisyklė – medų dėti tik į jau šiek tiek atvėsusią (maždaug iki 40 °C) arbatą, nes karštis sunaikina vertingiausius jo fermentus. Taip pat galite įspausti griežinėlį citrinos dėl vitamino C, tačiau jei gerklė labai sudirgusi, rūgštis gali ją dar labiau dirginti. Gabalėlis šviežio imbiero suteiks arbatai šildantį ir priešuždegiminį poveikį. Tuo tarpu baltojo cukraus geriau vengti – jis gali skatinti uždegiminius procesus organizme.

Svarbūs įspėjimai: kada kreiptis į gydytoją?

Nors vaistažolių arbatos yra natūrali ir švelni priemonė, svarbu prisiminti, kad tai vis tiek yra vaistas. Kai kuriais atvejais savigyda gali būti pavojinga.

• Nėščiosioms, maitinančioms moterims ir vaikams daugelio vaistažolių vartoti negalima arba galima tik pasitarus su gydytoju ar vaistininku. Pavyzdžiui, stiprūs atsikosėjimą skatinantys augalai, tokie kaip raktažolė, yra draudžiami.
• Jeigu esate alergiškas kai kuriems augalams (pvz., ramunėlėms), būkite atsargūs ir su kitais tos pačios šeimos augalais.
• Vaistažolių arbatos yra pagalbinė priemonė. Jei kosulys nepraeina per savaitę, stiprėja, atsiranda aukšta temperatūra, dusulys, krūtinės skausmas ar atkosėjate krauju – nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Gamtos vaistinė yra beribė ir dosni. Puodelis tinkamai paruoštos vaistažolių arbatos gali tapti jūsų geriausiu sąjungininku kovoje su varginančiu kosuliu, sušildyti kūną ir nuraminti sielą. Rinkitės atsakingai, mėgaukitės lėtai ir būkite sveiki!