Yerba Matė: Pietų Amerikos Auksas Jūsų Kalebase – Nuo Legendų Iki Energijos Gurkšnio

Įsivaizduokite rytą Buenos Airių kavinėje. Ant stalelio – ne puodelis kavos, o keistas, moliūgą primenantis indas su metaliniu šiaudeliu. Įsivaizduokite studentus Paragvajaus parke, besidalijančius vienu gėrimu per karštą popietę. Įsivaizduokite Brazilijos gaučą (kaubojų), pradedantį savo dieną dar prieš aušrą stipriu, žaliu užpilu. Visi jie dalijasi vienu ritualu, vienu gėrimu, kuris yra kur kas daugiau nei arbata. Tai – Yerba Matė. Lietuvoje vis dar atrandamas, tačiau Pietų Amerikoje – socialinio gyvenimo ašis, energijos šaltinis ir kultūros simbolis, matė yra gėrimas, vertas atskiro pasakojimo.

Tai nėra tiesiog arbata, kurią užplikote ir pamirštate. Tai patirtis. Tai bendravimas. Tai procesas. Ir jei esate pasiruošę leistis į kelionę po matės pasaulį, pažadame – atrasite ne tik naują skonį, bet ir visiškai kitokį būdą mėgautis akimirka.

Kas gi Toji Paslaptingoji Yerba Matė?

Pirmiausia, patikslinkime terminus. Nors dažnai vadinama „matės arbata“, techniškai tai visai ne arbata. Tikroji arbata (juodoji, žalioji, baltoji) gaminama iš arbatmedžio (Camellia sinensis) lapų. Yerba Matė (tariama „Jerba Matė“) yra gėrimas, gaminamas iš visžalio medžio Ilex paraguariensis lapų ir jaunų šakelių. Šis medis priklauso bugieninių šeimai ir yra artimas giminaitis Lietuvoje kartais dekoratyviai auginamam bugieniui.

Šis medis natūraliai auga tik specifiniame Pietų Amerikos regione – vadinamajame „matės trikampyje“, apimančiame Šiaurės Argentiną (ypač Misioneso provinciją), Paragvajų ir Pietų Braziliją (Rio Grande do Sul, Santa Catarina valstijas). Visi bandymai kultivuoti šį augalą kitose pasaulio vietose su panašiu klimatu baigėsi nesėkme – regis, Ilex paraguariensis reikalauja unikalios raudono, mineralingo dirvožemio ir subtropinio klimato kombinacijos, kurią randa tik savo gimtinėje.

Pats žodis „Yerba“ ispanų kalboje reiškia „žolė“ arba „piktžolė“ (nors tai medis), o „Matė“ kilo iš kečujų kalbos žodžio „mati“, reiškiančio moliūgą arba indą, iš kurio gėrimas tradiciškai geriamas. Taigi, „Yerba Matė“ pažodžiui reiškia „moliūgo žolė“.

Legendos Pradžia: Gvaranių Palikimas

Matės istorija neatsiejama nuo gvaranių – vietinių Pietų Amerikos indėnų, kurie tūkstančius metų gyveno šiose žemėse. Jie buvo pirmieji, atradę stebuklingas Ilex paraguariensis savybes. Jie kramtydavo šviežius lapus ilgų žygių metu, kad išlaikytų jėgas ir budrumą, arba ruošdavo užpilą, gerdami jį iš mažų, išskobtų moliūgų per nendrinius šiaudelius.

Pasak vienos iš daugelio gvaranių legendų, Mėnulio deivė Jasi (Yasi) ir Debesų deivė Arai (Araí) kartą nusileido į žemę pasigrožėti džiunglėmis. Joms bevaikštant, jas užpuolė jaguanas. Tačiau iš miško tankmės iššoko senas gvaranių genties narys ir narsiai nuvijo plėšrūną, išgelbėdamas deives. Atsidėkodamos už išgelbėjimą, deivės grįžo pas senolį kitą naktį sapne ir padovanojo jam naują, dar nematytą augalą. Jos išmokė jį, kaip paruošti iš lapų „draugystės gėrimą“, kuris suteiktų energijos ir taptų svetingumo ženklu. Tas augalas ir buvo Yerba Matė.

Kai XVII amžiuje į šias žemes atvyko ispanų konkistadorai ir jėzuitų misionieriai, jie iš pradžių į matės gėrimą žiūrėjo įtariai, vadindami jį „velnio gėrimu“ ir tinginystę skatinančiu pagonišku ritualu. Tačiau netrukus jie pastebėjo, kad matę geriantys indėnai buvo kur kas ištvermingesni ir sveikesni. Jėzuitai ne tik perėmė šį įprotį, bet ir tapo pirmaisiais komerciniais matės augintojais, išmokę sudėtingo augalo dauginimo ir apdorojimo meno. Būtent jie pradėjo masiškai eksportuoti matę į kitas kolonijos dalis, o gėrimas netgi gavo „jėzuitų arbatos“ pavadinimą.

Nuo Laukų Iki Pakuotės: Sudėtingas Gamybos Procesas

Skirtingai nuo daugelio arbatų, matės gamyba yra ilgas ir specifinių žinių reikalaujantis procesas, lemiantis galutinį skonį. Kiekvienas etapas yra svarbus.

1. Derliaus nuėmimas (Cosecha): Matė renkama kartą per metus ar dvejus, dažniausiai Pietų pusrutulio žiemos mėnesiais (nuo gegužės iki rugsėjo), kai augalas turi daugiausiai sukaupęs vertingų medžiagų. Darbininkai, vadinami tareferos, rankomis arba mačetėmis nupjauna šakeles su lapais.
2. Pakaitinimas (Sapecado): Tai bene svarbiausias etapas. Ką tik nuskintos šakelės per kelias sekundes perkišamos per atvirą, intensyvią liepsną. Šis greitas karščio šokas sustabdo oksidacijos (fermentacijos) procesus ir užfiksuoja žalią lapų spalvą bei didžiąją dalį maistinių medžiagų. Tai iš esmės skiria matę nuo juodosios arbatos (kuri yra pilnai oksiduota) ir šiek tiek priartina prie žaliosios (kuri dažniausiai kaitinama garuose ar sausai kepinama).
3. Džiovinimas (Secado): Po sapecado, matė keliauja į specialias džiovyklas, kur ji lėtai džiovinama karštu oru (kartais – tradiciškai, dūmais) kelias valandas ar net visą parą. Džiovinimo būdas (dūminis ar bedūmis) stipriai lemia skonį – paragvajietiška matė dažnai turi ryškesnį dūmo poskonį.
4. Smulkinimas (Canchado): Išdžiovinta matė grubiai sumalama. Šiame etape gaunama vadinamoji yerba canchada – stambių lapų, šakelių ir dulkių mišinys, kuris dar nėra paruoštas vartojimui.
5. Brandinimas (Estacionamiento): Tai matės „vynas“. Canchada supilama į didžiulius maišus ir laikoma specialiose saugyklose nuo 6 mėnesių iki 2 metų. Brandinimo metu matė lėtai bręsta, skonis švelnėja, mažėja aitrumas, atsiskleidžia sudėtingesni poskoniai. Kuo ilgiau brandinta matė, tuo ji bus švelnesnė ir brangesnė.
6. Galutinis malimas (Molienda): Po brandinimo matė galutinai sumalama ir sijojama, kad atitiktų specifinį mišinį. Čia sprendžiama, koks bus lapų, dulkių (polvo) ir šakelių (palo) santykis. Šis santykis yra kiekvieno gamintojo paslaptis ir lemia matės tipą.

Matės Tipai: Ką Reiškia Tie Užrašai?

Atėjus į parduotuvę, matės pasirinkimas gali priblokšti. Štai keletas pagrindinių terminų, padėsiančių susigaudyti:

• Con Palo (su šakelėmis): Tai klasikinis argentinietiškas variantas. Mišinyje yra nemažai smulkių šakelių (iki 35%). Šakelės suteikia švelnesnį, šiek tiek saldesnį skonį ir padeda lengviau filtruotis gėrimui per bombillą. Idealiai tinka pradedantiesiems.
• Sin Palo (be šakelių) arba Despalada: Šiame mišinyje yra beveik vien lapai ir dulkės (šakelių mažiau nei 10%). Tokia matė yra kur kas stipresnė, intensyvesnio, kartesnio skonio ir suteikia galingesnį energijos antplūdį.
• Suave (švelni): Dažniausiai tai reiškia ilgiau brandintą matę arba mišinį su didesniu šakelių kiekiu, skirtą tiems, kam tradicinis skonis per intensyvus.
• Compuesta (mišinys): Matė, sumaišyta su kitomis žolelėmis, pavyzdžiui, mėta (menta), citrinverbe (cedrón), ramunėlėmis (manzanilla) ar boldo lapais. Šie mišiniai dažnai skirti virškinimui gerinti arba tiesiog skoniui paįvairinti.
• Barbacuá: Tradiciniu, dūminiu būdu džiovinta matė. Turi ryškų, „laužo“ aromatą. Populiari Paragvajuje.
• Chimarrão: Tai braziliškas matės variantas. Ji yra ryškiai žalios, neoninės spalvos, nes po džiovinimo praktiškai nėra brandinama. Malimas yra labai smulkus, beveik miltelių pavidalo. Skonis – itin gaivus, žoliškas. Jai gerti reikalinga speciali bomba (bombilla) su labai smulkiu filtru.

Ritualo Instrumentai: Kalabasa ir Bombilla

Matės gėrimas yra neatsiejamas nuo specifinių įrankių. Svarbiausi yra du:

1. Matė (Indas)

Nors pats gėrimas vadinamas matė, indas, iš kurio jis geriamas, taip pat vadinamas mate. Tradiciškai jis gaminamas iš išskobto ir išdžiovinto butelinio moliūgo (Lagenaria siceraria), ispaniškai vadinamo calabaza (kalabasa). Kiekviena tokia kalabasa yra unikali savo forma ir dydžiu.

Taip pat populiarūs indai:

• Palo Santo: Indas, pagamintas iš „šventojo medžio“ (Bursera graveolens). Šis medis gėrimui suteikia unikalų, sakų ir citrusų aromatą. Dažnai tokie indai būna aptraukti oda ar metalu, kad nesuskiltų.
• Keramika, stiklas, silikonas: Modernūs, praktiški variantai. Jie nereikalauja specialios priežiūros, nesugeria skonio (kas leidžia kaitalioti skirtingas matės rūšis) ir juos lengva plauti. Idealu pradedantiesiems ar biurui.

2. Bombilla (Šiaudelis)

Tai metalinis (kartais – nendrinis ar bambukinis) šiaudelis su filtru viename gale, kuris neleidžia tirščiams patekti į burną. Filtrai būna įvairių formų: spyruokliniai, plokšti su skylutėmis („šaukštelio“ formos) ar cilindriniai. Gaminamos iš nerūdijančio plieno, alpakos (sidabro lydinio) ar net sidabro. Bombilla yra asmeninis įrankis, kurio ritualo metu nesidalijama.

„Curado” Menas: Kaip Paruošti Naują Kalabasą?

Jei įsigijote tradicinę organinę kalabasą (iš moliūgo ar medžio), negalima jos iškart naudoti. Ją būtina „užgydyti“ (isp. curar). Šis procesas pašalina viduje likusias augalines liekanas, uždaro poras ir paruošia indą gėrimui, apsaugodamas nuo pelėsio ir skilimo.

Procesas paprastas:

1. Užpildykite apie 2/3 kalabasos sausa Yerba Matė (tinka ir jau panaudota).
2. Užpilkite karštu (bet ne verdančiu) vandeniu.
3. Palikite mirkti 12-24 valandas. Vanduo susigers, o matė išbrinks.
4. Po paros išskobkite visą turinį šaukšteliu. Stenkitės gerai išgramdyti visas vidines sieneles, pašalindami minkštas augalines dalis, bet nepažeisdami kieto kevalo.
5. Gerai išskalaukite ir palikite kalabasą džiūti saulėtoje, gerai vėdinamoje vietoje, paguldytą ant šono arba anga į viršų (niekada nedėkite angos žemyn, nes viduje kaupsis drėgmė ir įsimes pelėsis).

Palo Santo medienos indams procesas panašus, tik vidų rekomenduojama ištepti sviestu ar aliejumi prieš dedant matę, kad medis ne taip greitai sugertų vandenį ir nesuskiltų.

Kaip Paruošti Matę: Tradicinis Būdas Žingsnis po Žingsnio

Matės ruošimas – tai menas, reikalaujantis šiek tiek praktikos, bet teikiantis daug malonumo. Štai tradicinis argentinietiškas metodas:

1. Užpildykite kalabasą: Pripilkite sausos Yerba Matė maždaug iki pusės ar dviejų trečdalių indo. Daugiau matės – stipresnis gėrimas.
2. Suformuokite „kalnelį“ (Montañita): Uždenkite kalabasos angą delnu, apverskite indą ir jį gerai pakratykite. Tai padeda smulkiausioms dulkėms (polvo) nukeliauti į viršų (kuris dabar yra apačioje), kad jos neužkimštų bombillos. Atsargiai atverskite indą atgal. Matė dabar turėtų būti pasvirusi viename indo šone, palikdama tuščią erdvę kitame. Tai ir yra „kalnelis“.
3. „Pažadinkite“ matę: Į tuščiąją ertmę įpilkite šlakelį drungno (kambario temperatūros) vandens. Palaukite minutę, kol sausi lapai sugers vandenį. Tai apsaugo lapus nuo staigaus karščio ir padeda išsaugoti skonį ilgiau.
4. Įstatykite bombillą: Į tą pačią drėgną ertmę atsargiai įstatykite bombillą, užkimšdami jos viršutinį galą nykščiu (kad neprisitrauktų oro). Įstumkite ją iki pat dugno, nukreipdami į indo centrą. Svarbiausia taisyklė: įstačius bombillą, jos daugiau niekada negalima judinti! Maišymas sugadins „kalnelį“ ir užkimš filtru.
5. Pirmasis užpylimas: Dabar paruoškite karštą vandenį. Vanduo matės ruošimui turi būti 70-80°C temperatūros. Niekada nenaudokite verdančio (100°C) vandens! Verpalai „sudegins“ lapus, gėrimas taps itin kartus ir greitai praras skonį (taps lavado – „išplautas“).
6. Mėgaukitės ir kartokite: Lėtai pilkite karštą vandenį į ertmę šalia bombillos, stengdamiesi nesušlapinti sauso „kalnelio“ viršaus. Užpilkite tiek, kad vanduo beveik pasiektų viršų. Pirmąjį gurkšnį tradiciškai išgeria cebador (ruošėjas), nes jis būna stipriausias ir karčiausias. Tada kalabasa vėl papildoma vandeniu ir siunčiama kitam žmogui ratu. Kiekvienas išgeria visą kalabasos turinį (iki kol pasigirsta „srėbimo“ garsas – tai normalu) ir grąžina ją cebador papildymui.

Ta pati matė užpilama daugybę kartų (nuo 10 iki 20), kol praranda skonį. „Kalnelis“ po truputį drėkinamas, taip palaipsniui atpalaiduojant naują matės skonį.

Socialinis Matės Aspektas: Daugiau Nei Gėrimas

Pietų Amerikoje matė retai geriama vienumoje. Tai socialinis ritualas, bendravimo forma. Dalintis mate su draugais, šeima ar net nepažįstamaisiais yra svetingumo ir pasitikėjimo ženklas. Yra nerašytos taisyklės:

• Visada yra vienas cebador (serveris), kuris ruošia, pila ir perduoda matę.
• Matė perduodama ratu, iš rankų į rankas.
• Išgėrus, indas grąžinamas tiesiai cebador.
• Sakyti „Gracias“ (ačiū) reikia tik tada, kai nebenorite daugiau gerti. Pasakius „ačiū“, cebador supras, kad jums pilti nebereikia, ir praleis jus kitame rate.

Šaltasis Variantai: Tereré ir Mate Cocido

Matė geriama ne tik karšta. Paragvajuje, kur vasaros būna alinančiai karštos, karaliauja Tereré.

Tereré: Tai šalta Yerba Matė. Ruošimo principas panašus, tačiau vietoj karšto vandens naudojamas ledinis vanduo, dažnai sumaišytas su šviežiai spaustomis citrusų (citrinų, apelsinų, greipfrutų) sultimis ir pagardintas žolelėmis (mėta, citrinžole). Matė jai dažnai naudojama speciali, stambesnio malimo, kad greitai „neišsiplautų“ nuo šalto vandens.

Mate Cocido: Tai „matė arbatžolėse“. Tiems, kas neturi laiko ritualui, matė ruošiama kaip įprasta arbata – pakeliuose arba plikoma arbatinuke (pvz., prancūziškame kavinuke) ir geriama iš puodelio. Dažnai gardinama pienu ir cukrumi, ypač pusryčiams.

Kodėl Verta Gerti Matę? Nauda Sveikatai

Matė vadinama „dievų gėrimu“ ne veltui. Jos cheminė sudėtis yra unikali, suteikianti geriausias kavos, arbatos ir šokolado savybes viename.

1. Unikali Energijos Forma

Taip, matėje yra kofeino (kartais vadinamo „mateinu“, nors chemiškai tai ta pati molekulė). Tačiau jo poveikis kitoks nei kavos. Matė taip pat turi du kitus stimuliantus iš ksantinų grupės: teobrominą (randamą šokolade, atpalaiduoja raumenis, gerina nuotaiką) ir teofiliną (randamą arbatoje, atpalaiduoja bronchus). Šis „šventosios trejybės“ derinys suteikia energijos antplūdį, kuris yra ilgai trunkantis, tolygus ir, svarbiausia, nesukelia staigaus „kavos nuosmukio“ (crash) ar nervingo drebulio.

2. Koncentracija ir Budrumas

Matė stimuliuoja centrinę nervų sistemą, gerina protinę veiklą, atmintį ir padeda susikaupti. Tai idealus gėrimas mokantis ar dirbant kūrybinį darbą.

3. Galingas Antioksidantų Šaltinis

Matė yra tiesiog prikimšta polifenolių, ypač chlorogeninės rūgšties. Kai kurie tyrimai rodo, kad matė antioksidacinis pajėgumas yra netgi didesnis nei žaliosios arbatos. Antioksidantai kovoja su laisvaisiais radikalais, lėtina senėjimo procesus ir stiprina imuninę sistemą.

4. Vitaminų ir Mineralų Bomba

Šis augalas yra tikras multivitaminas. Jame gausu B grupės vitaminų (ypač B1, B2, B3, B5), kurie yra būtini energijos apykaitai, taip pat vitamino C ir E. Iš mineralų ypač išsiskiria kalis ir magnis (svarbūs širdies ir raumenų veiklai) bei manganas ir cinkas.

5. Pagalba Virškinimui ir Svorio Kontrolei

Matė stimuliuoja tulžies ir skrandžio sulčių gamybą, taip padėdama virškinti (ypač riebų maistą). Ji taip pat pasižymi termogeniniu poveikiu (skatina medžiagų apykaitą) ir suteikia sotumo jausmą, todėl dažnai naudojama kaip pagalbinė priemonė svorio kontrolės programose.

Mitai ir Kontroversijos

Kartais pasigirsta nuogąstavimų apie matės ir vėžio ryšį. Svarbu suprasti kontekstą. Senesni tyrimai siejo itin didelį matės vartojimą su padidėjusia stemplės vėžio rizika. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai lėmė du faktoriai: 1) tradicija gerti *bet kokį* gėrimą (tiek matę, tiek kavą ar arbatą) ypač karštą (virš 80-90°C), kas termiškai pažeidžia stemplę; 2) tradicinis dūminis matės džiovinimas (Barbacuá), kurio metu susidaro policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH), panašūs į tuos, kurie randami keptoje mėsoje ar tabako dūmuose.

Šiuolaikiniai, oru džiovinti (sin humo) matės variantai šios problemos neturi, o saikingas gėrimas optimalioje 70-80°C temperatūroje yra laikomas visiškai saugiu ir netgi labai sveikatai palankiu.

Verdiktas: Kodėl Matė Turi Atsirasti Jūsų Spintelėje?

Yerba Matė nėra tik gėrimas. Tai tiltas į kitą kultūrą. Tai būdas sulėtinti tempą ir pasidalinti akimirka su kitais. Tai energijos šaltinis, kuris ne baudžia jūsų kūną, o jį maitina.

Pradėti gali atrodyti sudėtinga – visi tie indai, taisyklės, neįprastas kartokas skonis. Tačiau verta. Pradėkite nuo švelnesnės, con palo rūšies ir modernaus keraminio indo. Pajauskite tą unikalią, budrią, bet ramią energiją. O galbūt vieną dieną ir jūs sėdėsite parke su draugais, siųsdami kalabasą ratu, ir suprasite, kad matė yra ne apie kofeiną. Ji – apie ryšį.