Pelenai – sena ir patikrinta trąša, kurią naudoja sodininkai ir daržininkai visame pasaulyje. Tačiau, nors pelenų nauda yra neabejotina, svarbu žinoti, kada, kaip ir kokius pelenus naudoti, kad nepakenktume augalams ir dirvožemiui. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime pelenų barstymo laiką, naudą, skirtingų rūšių pelenų ypatybes ir pateiksime praktinių patarimų.
Kodėl verta naudoti pelenus kaip trąšą?
Pelenai yra natūralus kalio, kalcio, magnio, fosforo ir kitų mikroelementų šaltinis. Šios medžiagos yra būtinos augalų augimui, vystymuisi ir derliui. Pelenų sudėtis gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo to, kas buvo deginama, tačiau bendra nauda yra panaši.
- Kalis. Stiprina augalų imunitetą, padeda jiems atsispirti ligoms ir kenkėjams, gerina vaisių kokybę ir skonį. Kalis ypač svarbus vaisius ir uogas vedantiems augalams.
- Kalcis. Būtinas ląstelių sienelių formavimuisi, šaknų augimui ir bendram augalo stiprumui. Kalcio trūkumas gali sukelti vaisių puvimą (pvz., pomidorų viršūninį puvinį).
- Magnis. Dalyvauja fotosintezės procese, yra chlorofilo sudedamoji dalis. Magnio trūkumas pasireiškia lapų pageltimu tarp gyslų.
- Fosforas. Skatina šaknų sistemos vystymąsi, žydėjimą ir vaisių mezgimą. Fosforo trūkumas sulėtina augimą ir mažina derlių.
- Mikroelementai. Pelenai taip pat turi nedidelius kiekius kitų augalams reikalingų mikroelementų, tokių kaip boras, cinkas, manganas ir varis.
- Dirvožemio pH reguliavimas. Pelenai yra šarminiai, todėl jie gali padėti neutralizuoti rūgštų dirvožemį. Tai ypač aktualu regionuose, kur vyrauja rūgštūs dirvožemiai.
Kada geriausia barstyti pelenus?
Pelenus galima barstyti tiek pavasarį, tiek rudenį, tačiau tam tikrais atvejais vienas laikas gali būti tinkamesnis už kitą.
Pavasarinis barstymas
Pavasarį pelenai barstomi prieš sodinimą arba sėją. Jie įterpiami į dirvą, kad augalai galėtų iš karto pasisavinti maistines medžiagas. Pavasarinis barstymas ypač naudingas:
- Greitai augantiems augalams. Daržovėms, kurioms reikia daug maistinių medžiagų, pavyzdžiui, pomidorams, paprikoms, agurkams, kopūstams.
- Šakniavaisiams. Bulvėms, morkoms, burokėliams, ridikėliams. Kalis, esantis pelenuose, skatina šakniavaisių augimą.
- Svogūniniams augalams. Svogūnams, česnakams. Pelenai padeda apsaugoti juos nuo ligų ir kenkėjų.
- Jei dirvožemis rūgštus. Pelenai padės pakelti pH ir pagerinti dirvožemio struktūrą.
Pavasarį pelenus galima berti tiesiai ant dirvos paviršiaus ir įterpti grėbliu arba įmaišyti į kompostą. Taip pat galima ruošti pelenų tirpalą laistymui.
Rudeninis barstymas
Rudenį pelenai barstomi po derliaus nuėmimo, prieš žemės dirbimą. Jie padeda atkurti dirvožemio derlingumą, papildyti maistinių medžiagų atsargas ir paruošti dirvą kitam sezonui. Rudeninis barstymas ypač naudingas:
- Daugiametėms uogoms. Avietėms, serbentams, agrastams, braškėms.
- Vaismedžiams ir vaiskrūmiams. Obelims, kriaušėms, slyvoms, vyšnioms. Pelenai padeda jiems pasiruošti žiemai ir sustiprina imunitetą.
- Jei planuojate sodinti žieminius česnakus ar svogūnus. Pelenai pagerins dirvožemio struktūrą ir apsaugos augalus nuo ligų.
- Sunkiam, molingam dirvožemiui. Pelenai padeda pagerinti dirvožemio struktūrą, padaryti jį puresnį ir pralaidesnį orui bei vandeniui.
Rudenį pelenus galima berti tiesiai ant dirvos paviršiaus ir įterpti kasimo metu arba paskleisti ant dirvos paviršiaus ir palikti per žiemą. Sniegas ir lietus palaipsniui įplaus pelenus į dirvą.
Kokius pelenus naudoti?
Geriausia naudoti medžio pelenus, gautus deginant lapuočių medieną (beržą, ąžuolą, uosį, klevą). Spygliuočių medienos pelenuose yra daugiau dervų, kurios gali neigiamai paveikti dirvožemio mikroflorą. Nerekomenduojama naudoti pelenų, gautų deginant:
- Dažytą, lakuotą ar impregnuotą medieną. Tokiuose pelenuose gali būti sunkiųjų metalų ir kitų kenksmingų medžiagų.
- Anglis ar briketus. Juose gali būti priemaišų, kurios kenkia augalams.
- Plastiką, gumą, popierių ar kitas atliekas. Tokie pelenai yra netinkami tręšimui.
- Medienos drožlių plokštes (MDP). Jos dažnai būna apdorotos klijais ir kitomis cheminėmis medžiagomis.
Prieš naudojimą pelenus reikia atvėsinti ir persijoti, kad neliktų stambių gabalėlių ir anglių. Geriausia laikyti pelenus sausoje vietoje, sandariame inde, kad jie nesudrėktų ir neprarastų savo savybių.
Kaip tinkamai barstyti pelenus?
Pelenų naudojimo norma priklauso nuo dirvožemio tipo, augalų poreikių ir pelenų sudėties. Tačiau yra keletas bendrų rekomendacijų:
- Vidutinė norma. 100-200 gramų pelenų vienam kvadratiniam metrui.
- Rūgščiam dirvožemiui. Galima naudoti didesnę normą – iki 300-400 gramų kvadratiniam metrui.
- Šarminiam dirvožemiui. Pelenų naudoti nerekomenduojama arba naudoti labai mažais kiekiais (50-100 gramų kvadratiniam metrui).
- Smėlingam dirvožemiui. Pelenus geriau įterpti į dirvą, o ne barstyti ant paviršiaus, kad jie nebūtų greitai išplauti.
- Molingam dirvožemiui. Pelenus galima barstyti ant paviršiaus, nes jie pagerins dirvožemio struktūrą.
- Pelenų tirpalas laistymui. 100-150 gramų pelenų ištirpinama 10 litrų vandens, palaikoma kelias dienas, retkarčiais pamaišant, ir naudojama augalams laistyti.
Svarbu neperdozuoti pelenų, nes per didelis jų kiekis gali pakenkti augalams. Perteklinis kalis gali blokuoti kitų maistinių medžiagų, pavyzdžiui, magnio ir kalcio, pasisavinimą. Taip pat per didelis pelenų kiekis gali padidinti dirvožemio pH iki augalams nepalankaus lygio.
Augalai, kuriems pelenai nepatinka
Nors dauguma augalų teigiamai reaguoja į tręšimą pelenais, yra keletas išimčių. Pelenų nerekomenduojama naudoti šiems augalams:
- Rūgščiamėgiams augalams. Rododendrams, azalijoms, hortenzijoms, šilauogėms, spanguolėms, bruknėms. Šie augalai mėgsta rūgščią dirvą, o pelenai ją šarmina.
- Kai kurioms gėlėms. Pavyzdžiui, begonijoms, sanpaulijoms.
Prieš tręšiant bet kokius augalus pelenais, rekomenduojama pasidomėti jų specifiniais poreikiais.
Papildomi patarimai
- Pelenus galima naudoti ne tik kaip trąšą, bet ir kaip priemonę nuo kenkėjų. Pelenų dulkės gali atbaidyti amarus, kopūstinius baltukus, kolorado vabalus ir kitus kenkėjus.
- Pelenai gali padėti kovoti su grybelinėmis ligomis, pavyzdžiui, miltlige. Juos galima barstyti ant augalų lapų arba naudoti pelenų tirpalą purškimui.
- Jei turite didelį kiekį pelenų, galite juos kompostuoti kartu su kitomis organinėmis atliekomis. Pelenai pagreitins komposto brendimą ir praturtins jį maistinėmis medžiagomis.
- Prieš barstant pelenus, rekomenduojama atlikti dirvožemio tyrimą, kad nustatytumėte jo pH ir maistinių medžiagų kiekį. Tai padės tiksliau parinkti tręšimo normą.
- Dirbant su pelenais, rekomenduojama dėvėti pirštines ir respiratorių, kad apsaugotumėte odą ir kvėpavimo takus nuo pelenų dulkių.
Tinkamai naudojami pelenai yra vertinga ir natūrali trąša, kuri gali padėti pagerinti dirvožemio derlingumą, sustiprinti augalus ir gauti gausesnį derlių. Tačiau svarbu atsižvelgti į pelenų savybes, augalų poreikius ir laikytis rekomendacijų, kad išvengtumėte galimos žalos.
