Ar Matė Arbata Tikrai Nekalta? Paslėptos Rizikos ir Šalutinis Poveikis
Matė arbata, dažnai vadinama „dievų gėrimu“ arba Pietų Amerikos „žaliuoju auksu“, užtikrintai skinasi kelią į lietuvių namus ir širdis. Kalabasa ir bombilė tampa ne tik egzotiškais aksesuarais, bet ir kasdienio ritualo dalimi. Vertinama dėl savo socialinės reikšmės, turtingos istorijos ir, žinoma, galingo stimuliuojančio poveikio, matė dažnai pristatoma kaip sveikesnė alternatyva kavai ar energetiniams gėrimams. Tačiau ar šis įvaizdis visiškai teisingas? Ar po energijos antplūdžio ir žvalumo kauke nesislepia jokie pavojai?
Kaip ir bet kuris stiprų poveikį turintis augalinis produktas, yerba mate (lot. Ilex paraguariensis) turi ir kitą, rečiau aptariamą pusę. Nors jos nauda sveikatai yra tyrinėjama ir plačiai aprašoma – nuo antioksidantų gausos iki geresnės koncentracijos – svarbu išlikti objektyviems ir įvertinti galimą riziką. Atviras pokalbis apie matė arbatos neigiamą poveikį nėra bandymas sumenkinti jos vertės, o veikiau būtinybė siekiant informuoto ir sąmoningo vartojimo. Tad panirkime giliau į tai, ką turėtumėte žinoti prieš pildami karštą vandenį į savo kalabasą.
Kofeino Kardas: Kai Energija Tampa Našta
Pagrindinis ir akivaizdžiausias matė arbatos komponentas, lemiantis jos populiarumą, yra kofeinas. Nors kartais teigiama, kad matėje esantis stimuliantas yra „mateinas“, moksliškai tai yra tas pats kofeinas, tik veikiantis sinergijoje su kitais augalo junginiais, tokiais kaip teobrominas ir teofilinas. Būtent ši trijulė sukuria tą „švelnesnį“, ilgiau trunkantį energijos antplūdį, lyginant su kava.
Tačiau kofeino kiekis matėje gali būti labai apgaulingas. Priklausomai nuo paruošimo būdo, arbatžolių kiekio ir mirkymo trukmės, viename puodelyje (arba vienoje kalabasoje) kofeino gali būti nuo tiek, kiek yra žaliojoje arbatoje (apie 30 mg), iki tiek, kiek stiprioje kavoje (virš 85-100 mg), o kartais ir dar daugiau. Ir būtent čia prasideda potencialios problemos.
Nemiga ir Sutrikdytas Miego Ritmas
Tai bene dažniausiai pasitaikantis šalutinis poveikis. Kofeinas yra galingas centrinės nervų sistemos stimuliantas, kurio pagrindinė funkcija – blokuoti adenozino receptorius smegenyse. Adenozinas yra neuromediatorius, atsakingas už mieguistumo signalo siuntimą. Jį užblokavus, jaučiamės žvalūs ir budrūs.
Problema ta, kad kofeino pusinės eliminacijos laikas (laikas, per kurį organizmas pašalina pusę suvartoto kofeino) gali siekti nuo 4 iki 6 valandų, o kai kuriems žmonėms ir dar ilgiau. Tai reiškia, kad net ir popietę išgerta matė arbata gali reikšmingai sutrikdyti jūsų gebėjimą užmigti vakare. Galbūt jūs ir užmigsite, tačiau kofeinas gali sutrumpinti gilaus miego (REM) fazes, kurios yra kritiškai svarbios organizmo atsistatymui, atminčiai ir mokymuisi. Rezultatas? Pabundate pavargę, vėl siekiate matės, kad pasijustumėte žvalesni, ir taip patenkate į uždarą nuovargio ir stimuliacijos ratą.
Nerimas, Dirglumas ir „Kofeino Drebulys“
Matė, kaip ir kava, skatina adrenalino ir kortizolio (streso hormonų) išsiskyrimą. Mažomis dozėmis tai padeda mums susikaupti ir mobilizuoti jėgas. Tačiau viršijus individualią tolerancijos ribą, šis hormonų kokteilis gali sukelti visai priešingą efektą.
Daugelis matės vartotojų yra patyrę tai, kas vadinama „kofeino drebuliu“ (angl. jitters) – vidinį virpulį, rankų drebėjimą, padidėjusį širdies plakimą. Tai tiesioginis per didelės stimuliacijos požymis. Žmonėms, kurie jau yra linkę į nerimo sutrikimus ar patiria daug streso, didelės matė dozės gali išprovokuoti panikos atakas, sustiprinti iracionalias baimes, sukelti dirglumą ir bendrą nervingumo jausmą. Tas „švelnus“ matės poveikis greitai dingsta, kai kofeino koncentracija kraujyje pasiekia piką.
Širdies Ritmo Sutrikimai ir Kraujospūdis
Kofeinas tiesiogiai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Jis gali laikinai, bet pastebimai padidinti kraujo spaudimą. Nors sveikiems žmonėms trumpalaikis kraujospūdžio padidėjimas paprastai nėra pavojingas, tiems, kurie jau serga hipertenzija, tai gali būti rimta rizika. Reguliarus ir gausus matės vartojimas gali apsunkinti kraujospūdžio kontrolę.
Dar vienas nemalonus poveikis – širdies permušimai (palpitacijos) arba nereguliarus širdies ritmas (aritmija). Kofeinas gali padidinti širdies raumens jautrumą, todėl galite jausti, lyg širdis „praleidžia dūžį“ arba plaka per greitai (tachikardija). Jei turite bet kokių širdies problemų, prieš pradedant reguliariai vartoti matę, būtina pasitarti su kardiologu.
Virškinimo Traktas: Ar Matė Yra Jūsų Skrandžio Draugas?
Matės poveikis virškinimui yra dviprasmiškas. Viena vertus, ji stimuliuoja tulžies ir skrandžio rūgšties gamybą, kas kai kuriems žmonėms gali padėti virškinti sunkesnį maistą. Taip pat kofeinas skatina žarnyno peristaltiką (raumenų susitraukimus), todėl kartais veikia kaip lengva laisvinamoji priemonė. Tačiau būtent šios savybės kitiems gali sukelti rimtų nepatogumų.
Rėmuo ir Gastroezofaginis Refliuksas (GERL)
Matė arbatoje esantys junginiai, įskaitant kofeiną ir taninus, gali atpalaiduoti apatinį stemplės sfinkterį – raumenį, kuris veikia kaip vožtuvas tarp stemplės ir skrandžio. Kai šis raumuo atsipalaiduoja netinkamu metu, rūgštus skrandžio turinys gali pakilti atgal į stemplę, sukeldamas nemalonų deginimo pojūtį, vadinamą rėmeniu.
Žmonėms, sergantiems GERL arba turintiems jautrų skrandį, reguliarus matės vartojimas, ypač tuščiu skrandžiu, gali smarkiai pabloginti simptomus. Rūgštingumo padidėjimas skrandyje taip pat gali dirginti skrandžio gleivinę, ilgainiui prisidedant prie gastrito ar net opaligės išsivystymo rizikos.
Skrandžio Sutrikimai ir Viduriavimas
Jau minėtas matės stimuliuojantis poveikis žarnynui ne visiems yra naudingas. Per didelis kofeino kiekis gali sukelti pernelyg greitą žarnyno veiklą, pilvo pūtimą, spazmus ir viduriavimą. Tai ypač aktualu žmonėms, kenčiantiems nuo dirgliosios žarnos sindromo (DŽS). Be to, matės arbatoje esantys taninai, nors ir veikia kaip antioksidantai, kai kuriems žmonėms gali dirginti virškinamąjį traktą ir sukelti pykinimą.
Didžiausias Baubas: Matė ir Vėžio Rizika
Ko gero, pati rimčiausia ir daugiausiai diskusijų kelianti tema, susijusi su matės vartojimu, yra jos galima sąsaja su tam tikrų tipų vėžiu, ypač stemplės, burnos ertmės ir gerklų. Ši tema reikalauja itin atidaus ir niuansuoto požiūrio, nes riziką čia lemia ne vienas, o keli sudėtingi veiksniai.
Karštas Vanduo – Pirmasis Įtariamasis
Pirmiausia, būtina atskirti paties augalo savybes nuo jo vartojimo būdo. Tradiciškai matė yra geriama labai karšta – vanduo dažnai siekia 70-85°C. 2016 metais Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC), priklausanti Pasaulio sveikatos organizacijai, perklasifikavo matę. Pati matė arbata (gėrimas kambario temperatūros) buvo perkelta iš „galimai kancerogeniškos“ (Grupė 2A) į „nekvalifikuojamos kaip kancerogeniškos“ (Grupė 3) kategoriją.
Tačiau IARC padarė kitą, kur kas svarbesnį pareiškimą: bet kokių labai karštų gėrimų (virš 65°C) vartojimas buvo klasifikuotas kaip „galimai kancerogeniškas žmonėms“ (Grupė 2A). Rizika kyla dėl terminio pažeidimo. Nuolatinis karšto skysčio poveikis pažeidžia jautrią stemplės gleivinę, sukeldamas lėtinį uždegimą. Siekdamas atkurti pažeistas ląsteles, organizmas pradeda greitesnį ląstelių dalijimąsi, o tai padidina klaidų (mutacijų) tikimybę, kurios gali lemti vėžio išsivystymą.
Tai reiškia, kad padidėjusi stemplės vėžio rizika yra susijusi ne tiek su pačia mate, kiek su tradicija gerti ją plikiančią. Ta pati rizika gresia ir geriantiems labai karštą kavą, arbatą ar net vandenį.
Policikliniai Aromatiniai Anglisvandeniliai (PAH)
Antrasis, ir galbūt dar rimtesnis, rizikos veiksnys yra policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH). Tai kancerogeninių cheminių medžiagų grupė, kuri susidaro deginant organines medžiagas. Jų gausu tabako dūmuose, ant grotelių keptame maiste, automobilių išmetamosiose dujose.
Kaip PAH atsiranda matėje? Atsakymas slypi tradiciniame jos džiovinimo procese. Dauguma Pietų Amerikos gamintojų vis dar naudoja metodą, kai surinkti matės lapai ir šakelės trumpai pakaitinami atvira liepsna, o vėliau džiovinami specialiose krosnyse, kūrenamose mediena. Šio proceso metu ant lapų nusėda dūmai, o kartu su jais – ir PAH.
Moksliniai tyrimai patvirtino, kad tradiciškai, dūmuose džiovintoje matėje, PAH koncentracija gali būti stebėtinai didelė – kartais net didesnė nei randama rūkytame maiste. Nors dalis šių junginių lieka lapuose, nemaža dalis patenka į gėrimą. Ilgalaikis ir gausus tokios matės vartojimas yra siejamas su padidėjusia ne tik stemplės, bet ir plaučių, šlapimo pūslės bei burnos ertmės vėžio rizika.
Kaip Vertinti Šią Riziką?
Svarbu pabrėžti, kad ne visa matė yra vienoda. Reaguodami į susirūpinimą sveikata, daugelis modernių gamintojų perėjo prie džiovinimo karštu oru (angl. air-dried), nenaudojant dūmų. Tokia matė („sin humo“ arba „be dūmų“) turi žymiai mažesnį arba beveik nulinį PAH kiekį. Renkantis matę, verta pasidomėti jos džiovinimo būdu – ši informacija dažnai nurodoma ant pakuotės.
Taigi, vėžio rizika, siejama su mate, yra reali, tačiau ją galima smarkiai sumažinti:
- Geriant gėrimą ne karštesnį nei 65°C (leiskite vandeniui šiek tiek atvėsti).
- Renkantis karštu oru, o ne dūmuose džiovintą (smoked) yerba mate.
- Vartojant saikingai.
Kitos Potencialios Rizikos ir Sąveikos
Be jau aptartų pagrindinių problemų, egzistuoja ir keletas kitų aspektų, į kuriuos būtina atsižvelgti.
Nėštumas ir Žindymo Laikotarpis
Gydytojai paprastai rekomenduoja nėščioms moterims smarkiai apriboti kofeino vartojimą. Kofeinas lengvai pereina placentos barjerą ir patenka į vaisiaus kraujotaką. Vaisiaus organizmas dar nesugeba efektyviai skaidyti kofeino, todėl jis kaupiasi.
Didelės kofeino dozės (daugiau nei 200 mg per dieną, kas atitinka maždaug vieną didelę kalabasą matės) yra siejamos su padidėjusia persileidimo, priešlaikinio gimdymo ir mažo naujagimio svorio rizika. Kofeinas taip pat patenka į motinos pieną. Nors nedideli kiekiai kūdikiui paprastai nekenkia, didesnės dozės gali sukelti jam dirglumą, neramumą ir miego sutrikimus.
Sąveika su Vaistais
Matė, kaip ir bet kuris biologiškai aktyvus produktas, gali sąveikauti su tam tikrais vaistais, keisdama jų poveikį arba didindama šalutinių reiškinių riziką.
- Stimuliantai (pvz., efedrinas, pseudoefedrinas): Vartojant matę kartu su kitais stimuliantais (įskaitant vaistus nuo peršalimo ar astmos), kofeino poveikis sumuojasi. Tai gali lemti pavojingai aukštą kraujospūdį, padažnėjusį širdies plakimą, o retais atvejais – net širdies smūgį.
- Antidepresantai (MAOI): Kai kurie senesnės kartos antidepresantai (monoaminooksidazės inhibitoriai) gali pavojingai sąveikauti su kofeinu, sukeldami hipertenzinę krizę.
- Antibiotikai (kai kurie): Tam tikri antibiotikai (pvz., ciprofloksacinas) gali sulėtinti kofeino skaidymą organizme. Tai reiškia, kad kofeinas ilgiau išlieka kraujyje, o jo poveikis (ir šalutinis poveikis, pvz., nerimas ar nemiga) būna daug stipresnis.
- Vaistai diabetui: Kofeinas gali paveikti cukraus kiekį kraujyje, todėl diabetu sergantiems žmonėms gali prireikti koreguoti vaistų ar insulino dozes.
- Kraują skystinantys vaistai: Nors tyrimų trūksta, teoriškai dideli matės kiekiai galėtų lėtinti kraujo krešėjimą, todėl vartojantys varfariną ar kitus antikoaguliantus turėtų būti atsargūs.
Galvos Skausmas ir Priklausomybė
Nors kofeinas kartais naudojamas galvos skausmui malšinti, jo perdozavimas arba staigus nutraukimas gali sukelti priešingą efektą. Reguliariai vartojantys didelius matės kiekius gali patirti „atoveiksmio“ (rebound) galvos skausmus.
Galiausiai, svarbu pripažinti, kad nuo kofeino, esančio matėje, gali išsivystyti fizinė ir psichologinė priklausomybė. Staigiai nutraukus vartojimą, daugelis žmonių patiria abstinencijos simptomus: stiprų galvos skausmą, nuovargį, irzlumą, depresinę nuotaiką ir sunkumus susikaupti. Šie simptomai paprastai praeina per kelias dienas, tačiau rodo, kad organizmas buvo pripratęs prie nuolatinės stimuliacijos.
Pusiausvyros Ieškojimas: Ar Verta Atsisakyti Matė Arbatos?
Perskaičius visą šią informaciją, gali kilti natūralus klausimas: ar matė arbata iš viso verta rizikos? Atsakymas, kaip ir dažniausiai, yra „sudėtinga“.
Matė arbata nėra nei stebuklingas eliksyras, nei nuodas. Tai galingas, biologiškai aktyvus gėrimas, turintis ilgą kultūrinę istoriją ir realios naudos, tačiau taip pat ir realių rizikų. Demonizuoti jos nereikėtų, tačiau ignoruoti galimo neigiamo poveikio – taip pat negalima.
Informuotas pasirinkimas yra geriausias pasirinkimas. Jei mėgaujatės mate, svarbiausia yra saikas ir sąmoningumas.
- Klausykitės savo kūno: Jei po matės jaučiate nerimą, širdies permušimus ar sutrinka miegas – tai aiškus ženklas mažinti kiekį arba atsisakyti gėrimo popietinėmis valandomis.
- Stebėkite temperatūrą: Niekada negerkite plikiančios matės. Vanduo, atvėsęs iki 60-65°C, yra kur kas saugesnis jūsų stemplei.
- Rinkitės atsakingai: Teikite pirmenybę karštu oru džiovintai (air-dried) matei, kad išvengtumėte kancerogeninių PAH.
- Žinokite savo ribas: Jei esate jautrus kofeinui, turite aukštą kraujospūdį, skrandžio problemų ar esate nėščia, matė greičiausiai nėra geriausias pasirinkimas jums.
Matė yra ritualas, bendravimo forma ir energijos šaltinis. Gerbiant jos jėgą ir žinant galimas tamsiąsias puses, galima mėgautis jos teikiamais privalumais, sumažinant riziką iki minimumo. Galų gale, sveikata yra ne apie tobulų supermaistų paiešką, o apie subalansuotą ir sąmoningą požiūrį į viską, ką dedame į savo kūną.
