Arbata – tai ne tik aromatingas gėrimas, šildantis šaltą žiemos vakarą ar atgaivinantis karštą vasaros dieną. Tai gili tradicija, ritualas, sveikatos šaltinis ir netgi meno forma, keliaujanti per šimtmečius ir kultūras. Nuo Kinijos imperatorių rūmų iki jaukių namų virtuvių – arbatos istorija ir įvairovė stebina savo turtingumu.
Arbatos kilmė ir legendos
Arbatos istorija apipinta legendomis. Viena populiariausių pasakoja apie Kinijos imperatorių Šen Nungą (Shennong), gyvenusį beveik prieš 5000 metų.Mitas byloja, kad imperatorius, būdamas aistringas žolininkas ir švaraus vandens propaguotojas, visada virindavo vandenį prieš gerdamas. Kartą, jam ilsintis po medžiu, keli lapeliai nuo šalia augusio laukinio arbatmedžio (Camellia sinensis) įkrito į verdantį vandenį. Imperatorius paragavo gauto gėrimo ir buvo sužavėtas jo skonio bei gaivinančio poveikio. Taip, pasak legendos, ir gimė arbata.
Nors ši istorija yra graži, archeologiniai radiniai rodo, kad arbata galėjo būti vartojama dar anksčiau.Rasta įrodymų, jog arbatos lapai buvo naudojami kaip vaistai dar prieš atsirandant rašytinei istorijai. Iš pradžių arbata buvo vertinama būtent dėl savo gydomųjų savybių – ji buvo naudojama virškinimui gerinti, nuovargiui mažinti ir netgi kaip priešnuodis.
Arbatos kelias į Vakarus
Ilgą laiką arbata buvo išskirtinai Kinijos ir aplinkinių šalių gėrimas.Į Japoniją arbatos kultūrą atvežė budistų vienuoliai, kurie vertino arbatos sugebėjimą padėti išlikti budriems ilgų meditacijų metu. Japonijoje išsivystė unikali arbatos ceremonija (Chado, arba „arbatos kelias”), tapusi neatsiejama japonų kultūros dalimi.
Į Europą arbata atkeliavo tik XVI-XVII amžiuje, dėka portugalų ir olandų prekybininkų. Iš pradžių ji buvo prabangos prekė, prieinama tik aukštuomenei ir karališkiesiems rūmams.Anglijoje arbata ypač išpopuliarėjo XVII amžiuje, karaliaus Karolio II žmonai Kotrynai Bragansai ją pamėgus.Netrukus arbatos gėrimas tapo madinga socialine veikla, atsirado arbatos namai, kuriuose rinkdavosi to meto elitas.
Arbatos rūšys ir jų įvairovė
Visos tikrosios arbatos rūšys yra gaminamos iš to paties augalo – *Camellia sinensis*.Skirtumai tarp arbatų atsiranda dėl skirtingų auginimo, derliaus nuėmimo ir apdorojimo būdų. Pagrindinės arbatos rūšys yra šios:
- Žalioji arbata: Ši arbata yra minimaliai apdorojama, todėl išlaiko daugiausiai antioksidantų ir natūralių medžiagų. Lapeliai yra greitai džiovinami, kad būtų išvengta oksidacijos (fermentacijos). Žalioji arbata pasižymi gaiviu, šiek tiek kartoku skoniu.
- Juodoji arbata: Tai labiausiai oksiduota arbatos rūšis.Lapeliai yra vytinami, susukami, fermentuojami ir džiovinami. Šis procesas suteikia arbatai tamsią spalvą ir stiprų, sodrų skonį.
- Baltoji arbata: Ši arbata gaminama iš jaunų arbatmedžio pumpurų ir lapelių, kurie yra minimaliai apdorojami.Baltoji arbata pasižymi subtiliu, švelniu skoniu ir šviesia spalva.
- Ulongas (Oolong) arbata: Tai pusiau oksiduota arbata, kurios oksidacijos lygis gali svyruoti nuo žaliosios iki juodosios arbatos.Ulongo arbatos skonis ir aromatas labai įvairūs, priklausomai nuo oksidacijos lygio.
- Geltonoji arbata: Tai reta ir brangi arbatos rūšis, panaši į žaliąją arbatą, tačiau pasižyminti unikaliu apdorojimo būdu, kuris suteikia jai švelnesnį skonį.
- Pu-erh arbata: Tai fermentuota arbata, kilusi iš Junanio provincijos Kinijoje. Pu-erh arbata yra brandinama, kartais net dešimtmečius, ir pasižymi žemišku, sodriu skoniu.
Arbata ir sveikata
Arbata ne tik skani, bet ir naudinga sveikatai.Įvairių rūšių arbatose gausu antioksidantų, kurie padeda apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų ir mažina lėtinių ligų riziką. Žalioji arbata dažnai minima kaip ypač naudinga dėl didelio katechinų kiekio.Šie antioksidantai siejami su mažesne širdies ligų, vėžio ir diabeto rizika.
Arbatoje taip pat yra L-teanino – amino rūgšties, kuri gali padėti atsipalaiduoti ir pagerinti koncentraciją.Šis junginys, kartu su kofeinu, esančiu arbatoje, gali suteikti energijos ir budrumo, tačiau be nerimo ir drebulio, kuris kartais būna geriant kavą.
Reikia paminėti, kad nors ir arbata turi daug naudos, svarbu ja nepiktnaudžiauti. Per didelis kofeino kiekis gali sukelti nemigą, nerimą ir kitus nemalonius simptomus. Taipogi, kai kurios vaistažolių arbatos gali sąveikauti su vaistais, todėl, jei vartojate kokius nors vaistus, prieš pradėdami reguliariai gerti vaistažolių arbatas, pasitarkite su gydytoju.
Arbatos paruošimo menas
Tinkamas arbatos paruošimas yra labai svarbus norint atskleisti visą jos skonį ir aromatą.Skirtingoms arbatos rūšims reikia skirtingos vandens temperatūros ir plikymo laiko.
- Žalioji arbata: Paprastai plikoma 70-80°C temperatūros vandeniu, 1-3 minutes.
- Juodoji arbata: Plikoma 90-100°C temperatūros vandeniu, 3-5 minutes.
- Baltoji arbata: Plikoma 65-75°C temperatūros vandeniu, 2-5 minutes.
- Ulongas (Oolong) arbata: Plikymo temperatūra ir laikas priklauso nuo oksidacijos lygio, bet dažniausiai plikoma 80-90°C temperatūros vandeniu, 2-4 minutes.
- Pu-erh arbata: Plikoma 95-100°C temperatūros vandeniu, trumpai (kelias sekundes) pirmiems plikymams, vėliau laikas ilginamas.
Taip pat svarbu naudoti šviežią, švarų vandenį ir kokybiškus arbatos lapelius.Arbatą geriausia plikyti keraminiame, stikliniame arba porcelianiniame arbatinuke.Nenaudokite metalinių arbatinukų, nes jie gali pakeisti arbatos skonį.
Arbata – ritualas ir įkvėpimas
Arbata daugeliui žmonių yra ne tik gėrimas, bet ir ritualas, padedantis atsipalaiduoti, susikaupti ar pabendrauti su artimaisiais. Arbatos gėrimo ceremonijos, tokios kaip japonų Chado, yra tikras menas, reikalaujantis kruopštumo ir dėmesio detalėms. Tačiau ir paprastas arbatos puodelis, išgertas ramioje aplinkoje, gali tapti savotiška meditacija, padedančia atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių ir pasinerti į savo mintis.
Arbata įkvepia, ramina ir vienija, todėl verta skirti laiko atrasti jos įvairovę ir mėgautis šiuo nuostabiu gėrimu.
Įdomūs faktai apie arbatą
- Arbata yra antras pagal populiarumą gėrimas pasaulyje po vandens.
- Arbatmedis gali užaugti iki 15 metrų aukščio, tačiau arbatos plantacijose jis paprastai genimas, kad būtų lengviau nuimti derlių.
- Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Tibete, arbata geriama su sviestu ir druska.
- Arbatos maišeliai buvo išrasti atsitiktinai XX amžiaus pradžioje.
- Arbatos lapeliai gali būti naudojami ne tik gėrimui, bet ir maisto gaminimui, kosmetikai ir netgi dažams.
- Didžiausia arbatos eksportuotoja pasaulyje yra Kinija.
