Arbata nuo alergijos: mitai, tiesa ir saugūs pagalbininkai jūsų imunitetui

Pavasaris, vasara, o kartais net ir ruduo daugeliui iš mūsų asocijuojasi ne tik su malonia šiluma ar gamtos grožiu, bet ir su nemaloniais palydovais: varvančia nosimi, ašarojančiomis akimis, varginančiu čiauduliu ir odos niežuliu. Alergijos – tai rykštė, vis dažniau plakanti šiuolaikinį žmogų. Ieškodami natūralių ir švelnių būdų palengvinti simptomus, daugelis atsigręžia į gamtos vaistinę, o ypač – į vaistažolių arbatas. Internete gausu informacijos apie stebuklingas arbatas, kurios esą gali išgydyti net ir pačias sudėtingiausias alergijas, pavyzdžiui, alergiją riešutams. Tačiau čia privalome sustoti ir labai aiškiai atskirti mitus nuo pavojingos dezinformacijos.

Šiame straipsnyje mes giliai pasinersime į arbatų pasaulį, tačiau darysime tai atsakingai. Išsiaiškinsime, kurios žolelės iš tiesų gali tapti jūsų sąjungininkėmis kovoje su sezoninės alergijos simptomais, ir, svarbiausia, paaiškinsime, kodėl jokia arbata negali ir niekada negalės būti vaistu nuo gyvybei pavojingų maisto alergijų, tokių kaip alergija riešutams.

Kodėl riešutų alergija yra tokia pavojinga ir kodėl arbata – ne išeitis?

Prieš pradedant kalbėti apie bet kokias žoleles, būtina suprasti esminį skirtumą tarp sezoninio šienligės tipo alergijos ir sisteminės maisto alergijos. Sezoninė alergija (pavyzdžiui, žiedadulkėms) dažniausiai pasireiškia lokaliais simptomais – sloga, akių perštėjimu, čiauduliu. Tai yra nemalonu, bet retai kelia tiesioginį pavojų gyvybei. Tuo tarpu alergija riešutams (ir kitiems maisto produktams, pavyzdžiui, vėžiagyviams, pienui ar kiaušiniams) gali sukelti anafilaksiją – staigią, ūmią ir gyvybei pavojingą viso organizmo reakciją.

Kas vyksta anafilaksijos metu? Organizmas, susidūręs su alergenu (riešuto baltymu), jį palaiko mirtinu priešu. Imuninė sistema sureaguoja žaibiškai ir neadekvačiai galingai, į kraują išmesdama milžinišką kiekį cheminių medžiagų, įskaitant histaminą. Šis „cheminis sprogimas“ sukelia grandininę reakciją:

• Staigiai krinta kraujo spaudimas.
• Išsiplečia kraujagyslės, sukeldamos odos paraudimą ir dilgėlinę.
• Siaurėja kvėpavimo takai, tinsta gerklė ir liežuvis, todėl tampa sunku ar net neįmanoma kvėpuoti.
• Gali prasidėti vėmimas, pilvo skausmai, galvos svaigimas, sąmonės netekimas.

Ši būklė progresuoja per kelias minutes. Vienintelis efektyvus vaistas, galintis sustabdyti anafilaksinį šoką, yra adrenalino (epinefrino) injekcija, kurią alergiškas žmogus visada privalo turėti su savimi. Po injekcijos vis tiek būtina skubiai vykti į ligoninę stebėjimui.

Dabar pagalvokime logiškai. Ar galėtų puodelis karštos arbatos sustabdyti šį žaibišką, visą organizmą apimantį procesą? Atsakymas yra neabejotinas ir tvirtas NE. Vaistažolių arbatos veikia švelniai, lėtai, jų poveikis yra kaupiamasis. Bandyti gydyti anafilaksiją arbata yra tas pats, kas bandyti gesinti liepsnojantį namą vandens purkštuku. Tai ne tik neveiksminga, bet ir mirtinai pavojinga, nes prarandamas brangus laikas, kurį reikia skirti adrenalino injekcijai ir skubiosios pagalbos kvietimui. Todėl prašome įsidėmėti kartą ir visiems laikams: jokia arbata ar liaudies medicinos priemonė negydo alergijos riešutams. Vienintelis būdas išvengti reakcijos – griežtai vengti riešutų ir produktų su jų pėdsakais.

Žolelių arbatos, galinčios palengvinti sezoninės alergijos simptomus

Nors arbata nėra panacėja, ji tikrai gali būti puikus pagalbininkas, malšinantis lengvesnius, su sezoninėmis ar aplinkos alergijomis susijusius simptomus. Kai kurios žolelės pasižymi natūraliomis antihistamininėmis (mažinančiomis histamino išsiskyrimą), priešuždegiminėmis ir kvėpavimo takus atpalaiduojančiomis savybėmis. Panagrinėkime populiariausias ir veiksmingiausias iš jų.

Dilgėlių arbata (Urtica dioica) – gamtos antihistaminas

Taip, ta pati dilgėlė, kurios vaikystėje stengėmės išvengti, gali tapti tikru išsigelbėjimu alergiškiems žmonėms. Džiovinti dilgėlių lapai praranda savo gėlimo savybę, tačiau išsaugo visą naudingų medžiagų kompleksą. Manoma, kad dilgėlės veikia keliais būdais. Pirma, jos gali slopinti paties organizmo gebėjimą gaminti histaminą. Antra, jos veikia kaip stiprus priešuždegiminis agentas, padedantis sumažinti nosies gleivinės paburkimą ir palengvinti kvėpavimą.

Dilgėlių arbata yra turtinga vitaminais A ir C, taip pat geležimi ir kaliu, todėl ji ne tik padeda kovoti su alergija, bet ir stiprina visą organizmą. Jos skonis žemiškas, primenantis špinatus ar žaliąją arbatą. Norint pasiekti geriausią efektą, rekomenduojama pradėti gerti dilgėlių arbatą likus kelioms savaitėms iki numatomo alergijų sezono pradžios ir tęsti visą laikotarpį.

Rooibos arbata (Aspalathus linearis) – švelnus pagalbininkas iš Pietų Afrikos

Rooibos, dar vadinama raudonąja arbata, yra unikalus augalas, augantis tik nedideliame regione Pietų Afrikoje. Ji natūraliai neturi kofeino ir pasižymi labai mažu taninų kiekiu, todėl yra itin švelni skrandžiui ir tinka gerti net vėlai vakare. Tačiau didžiausias jos turtas – galingi antioksidantai flavonoidai, ypač kvercetinas ir aspalatinas.

Kvercetinas yra ypač vertingas alergiškiems žmonėms. Tai natūralus antihistaminas, kuris veikia stabilizuodamas putliąsias ląsteles (angl. mast cells). Būtent šios ląstelės, susidūrusios su alergenu, „sprogsta“ ir išlaisvina histaminą. Kvercetinas tarsi „užrakina“ šias ląsteles, neleisdamas joms taip audringai reaguoti. Rooibos arbata, geriama reguliariai, gali padėti sumažinti bendrą organizmo polinkį į alergines reakcijas. Jos skonis natūraliai salstelėjęs, su riešutų ir vanilės natomis, todėl ji patinka daugeliui.

Pipirmėčių arbata (Mentha piperita) – atgaiva kvėpavimo takams

Užgulta nosis ir apsunkintas kvėpavimas – vieni labiausiai varginančių alergijos simptomų. Čia į pagalbą ateina laiko patikrinta pipirmėtė. Pagrindinė jos veiklioji medžiaga – mentolis – veikia kaip natūralus dekongestantas. Įkvėpus karštų pipirmėčių arbatos garų, o vėliau gurkšnojant pačią arbatą, juntamai palengvėja kvėpavimas, atsikemša sinusai.

Be to, pipirmėtė pasižymi spazmus atpalaiduojančiomis savybėmis, kurios gali padėti nuraminti alerginį kosulį. Rozmarino rūgštis, esanti pipirmėtėje, taip pat prisideda prie uždegiminių procesų slopinimo. Puodelis šiltos pipirmėčių arbatos – tai tikra atgaiva ir palengvėjimas sudirgintiems kvėpavimo takams.

Imbiero arbata (Zingiber officinale) – priešuždegiminis užtaisas

Imbieras visame pasaulyje vertinamas dėl savo galingų priešuždegiminių savybių, už kurias atsakingi aktyvūs junginiai gingeroliai. Alerginė reakcija iš esmės yra uždegiminis procesas. Imbieras padeda slopinti šį uždegimą, mažindamas nosies ir sinusų paburkimą, gerklės perštėjimą ir kitus su tuo susijusius simptomus.

Šviežiai tarkuoto imbiero arbata ypač veiksminga. Ji ne tik malšina alergijos simptomus, bet ir šildo, gerina kraujotaką ir stiprina imuninę sistemą. Norėdami sustiprinti poveikį, į imbiero arbatą galite įspausti griežinėlį citrinos (vitaminas C taip pat padeda kovoti su alergijomis) ir įdėti šaukštelį natūralaus medaus (kuris ramina sudirgusią gerklę). Tiesa, medus pats gali būti alergenas, todėl jį vartokite atsargiai.

Saldymedžio šaknies arbata (Glycyrrhiza glabra) – raminanti ir palaikanti

Saldymedžio šaknis – dar viena žolelė, turinti stiprių priešuždegiminių savybių. Jos veiklioji medžiaga glicirizinas veikia panašiai kaip organizmo gaminami kortikosteroidai, padedantys kontroliuoti uždegimą. Ši arbata puikiai ramina sudirgusią ir perštinčią gerklę, kuri dažnai vargina alerginio kosulio metu.

Vis dėlto, su saldymedžio arbata reikia elgtis atsargiai. Vartojama dideliais kiekiais ir ilgą laiką, ji gali padidinti kraujo spaudimą ir sukelti kitų šalutinių poveikių. Todėl ja nereikėtų piktnaudžiauti, ypač jei turite polinkį į hipertenziją ar sergate širdies ligomis. Taip pat jos turėtų vengti nėščios moterys.

Kaip teisingai ruošti ir vartoti vaistažolių arbatas?

Norint, kad arbata būtų ne tik skani, bet ir veiksminga, svarbu laikytis kelių paprastų taisyklių:

• Kokybė svarbiausia. Rinkitės kokybiškas, birias vaistažoles arba arbatos maišelius iš patikimų gamintojų. Geriausia, jei žolelės yra ekologiškos – taip būsite tikri, kad kartu su arbata negaunate pesticidų likučių.
• Tinkamas paruošimas. Daugumą žolelių (lapus, žiedus) reikia užpilti verdančiu vandeniu ir palikti pritraukti 5-10 minučių. Kietesnes dalis, tokias kaip imbiero ar saldymedžio šaknys, geriau pavirti ant silpnos ugnies 5-15 minučių, kad išsiskirtų visos veikliosios medžiagos.
• Reguliarumas. Vaistažolių arbatos nėra greitosios pagalbos priemonė. Jų poveikis yra kaupiamasis. Norint pajusti realią naudą, arbatą reikėtų gerti reguliariai, pavyzdžiui, 1-3 puodelius per dieną viso alergijų sezono metu.
• Klausykitės savo kūno. Kiekvienas organizmas yra individualus. Kas puikiai tinka vienam, kitam gali nesuveikti arba net sukelti nepageidaujamų reakcijų. Stebėkite savo savijautą ir atraskite arbatas, kurios jums tinka labiausiai.

Svarbūs įspėjimai ir kada kreiptis į gydytoją

Pabaigai norėtume dar kartą pakartoti svarbiausius dalykus. Vaistažolių arbatos yra puiki, natūrali ir švelni priemonė, galinti palengvinti sezoninės alergijos simptomus. Jos gali tapti maloniu ir sveiku kasdieniu ritualu. Tačiau jos NĖRA VAISTAS.

Jokiu būdu nekeiskite gydytojo paskirtų vaistų (antihistamininių tablečių, nosies purškalų ar inhaliatorių) į arbatą. Žolelės gali būti tik papildoma, palaikomoji priemonė. Jei jūsų alergijos simptomai yra sunkūs, varginantys ir trukdo kasdienei veiklai, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju alergologu. Jis atliks reikiamus tyrimus ir paskirs tinkamą gydymą.

Ir svarbiausia – jei jums ar jūsų artimajam įtariama maisto alergija, ypač riešutams, nedelsdami kreipkitės į specialistus. Tiksli diagnozė ir aiškus veiksmų planas (įskaitant adrenalino autoinjektoriaus turėjimą) gali išgelbėti gyvybę. Elkitės atsakingai ir protingai.

Atsakingas požiūris į savo sveikatą: gamtos dovanos ir mokslo pasiekimai

Gamtos pasaulis yra kupinas nuostabių dovanų, kurios gali padėti mums jaustis geriau. Žolelių arbatos – viena iš jų. Mėgaukitės jų skoniais, aromatais ir švelniu poveikiu, lengvinančiu sezoninių negalavimų naštą. Tačiau visada prisiminkite, kad gamtos galia turi ribas. Ten, kur susiduriame su gyvybei pavojingomis būklėmis, tokiomis kaip anafilaksija, turime pasikliauti mokslo pasiekimais ir profesionalia medikų pagalba. Išmintingas požiūris – tai ne gamtos ir mokslo supriešinimas, o gebėjimas harmoningai suderinti abu šiuos pasaulius vardan savo sveikatos ir gerovės.