Arbata – ne tik gėrimas, bet ir ištisa kultūra, apipinta tradicijomis, ceremonijomis ir ritualais. Nuo kuklių kasdienių arbatos pertraukėlių iki sudėtingų, ištobulintų ceremonijų – arbatos gėrimas visame pasaulyje įgavo įvairiausių formų. Šiame straipsnyje panagrinėsime arbatos ritualų įvairovę, jų istoriją ir reikšmę skirtingose kultūrose.
Arbatos ritualų ištakos
Arbatos istorija siekia tūkstančius metų, o jos kilmės vieta laikoma Kinija. Legendos pasakoja, kad imperatorius Šen Nungas atsitiktinai atrado arbatą, kai į jo verdamą vandenį įkrito arbatmedžio lapeliai. Nuo tada arbata pradėjo savo kelionę per pasaulį, tapdama neatsiejama daugelio kultūrų dalimi. Pirmieji arbatos ritualai atsirado būtent Kinijoje, o vėliau paplito ir kitose Azijos šalyse, ypač Japonijoje, Korėjoje ir Vietname.
Kinijos arbatos ceremonija (Gongfu Cha)
Kinijos arbatos ceremonija, dar vadinama Gongfu Cha, yra viena iš seniausių ir labiausiai ištobulintų arbatos ruošimo ir gėrimo formų. „Gongfu” reiškia „įgūdžiai” ir „laikas”, o tai atspindi dėmesį, skiriamą kiekvienam ceremonijos žingsniui. Ši ceremonija nėra tik arbatos gėrimas – tai menas, reikalaujantis kruopštumo, susikaupimo ir estetinio pojūčio.
Gongfu Cha ceremonijai naudojamas specialus indų rinkinys: mažas molinis arbatinukas (dažniausiai Yixing molio), arbatos puodeliai, samtelis, sietelis, dubenėlis atliekoms ir padėklas. Arbatos lapeliai (dažniausiai naudojama oolong arba pu-erh arbata) kelis kartus užplikomi karštu vandeniu, kiekvieną kartą trumpai palaikant. Pirmasis užpylimas dažnai išpilamas, jis skirtas „pažadinti” arbatos lapelius ir nuplauti dulkes. Kiekvienas paskesnis užpylimas atskleidžia vis kitokį arbatos skonį ir aromatą.

Gongfu Cha ceremonija yra ne tik apie skonį, bet ir apie patirtį. Tai laikas skirtas pabūti su savimi ar draugais, pasimėgauti arbatos aromatu, stebėti, kaip atsiskleidžia lapeliai, ir pajusti ramybę.
Japonijos arbatos ceremonija (Chanoyu)
Japonijos arbatos ceremonija, vadinama Chanoyu (pažodžiui „karštas vanduo arbatai”), arba Chado („arbatos kelias”), yra dar viena itin ištobulinta arbatos ritualo forma. Ji atsirado iš Kinijos arbatos tradicijų, tačiau japonai ją savaip interpretavo ir papildė dzenbudizmo filosofija.
Chanoyu ceremonija yra daug griežtesnė ir formalesnė nei Gongfu Cha. Ji vyksta specialiai įrengtame arbatos namelyje (chashitsu), kuris simbolizuoja atsiskyrimą nuo kasdienio pasaulio. Ceremonijos metu naudojama matcha – smulkiai sumalti žaliosios arbatos milteliai, kurie suplakami su karštu vandeniu specialiu bambukiniu šluotele (chasen). Visi judesiai yra griežtai reglamentuoti ir atliekami su ypatingu grakštumu ir preciziškumu.
Chanoyu ceremonijos tikslas – sukurti harmonijos, pagarbos, tyrumo ir ramybės (wa, kei, sei, jaku) atmosferą. Tai ne tik arbatos gėrimas, bet ir dvasinė praktika, padedanti ugdyti susikaupimą, dėmesingumą ir pagarbą kitiems.
Angliška popietės arbata (Afternoon Tea)
Angliška popietės arbata, arba „Afternoon Tea”, yra palyginti nauja tradicija, atsiradusi XIX amžiuje. Ją išpopuliarino Bedfordo hercogienė Ana, kuri pradėjo kviesti draugus lengviems užkandžiams ir arbatai tarp pietų ir vakarienės. Šis įprotis greitai išplito aukštuomenėje ir tapo neatsiejama britų kultūros dalimi.
Popietės arbata paprastai patiekiama ant trijų aukštų padėklo. Apatiniame aukšte – sumuštiniai su įvairiais įdarais (agurkais, lašiša, kiaušiniais), viduriniame – skanūs pyragaičiai ir bandelės (scones) su plakta grietinėle ir džemu, o viršutiniame – įvairūs saldumynai ir pyragai. Arbata dažniausiai patiekiama porcelianiniuose puodeliuose su pienu ir cukrumi.
Šiandien popietės arbata yra ne tik britų, bet ir viso pasaulio pamėgta tradicija. Ji tapo elegancijos ir rafinuotumo simboliu, dažnai siūloma prabangiuose viešbučiuose ir restoranuose.
Maroko arbatos ritualas
Maroke arbata yra ne tik gėrimas, bet ir svetingumo simbolis. Arbatos siūlymas svečiams yra giliai įsišaknijusi tradicija, rodanti pagarbą ir draugiškumą. Marokietiška arbata dažniausiai yra žalioji arbata su mėtomis ir cukrumi, kartais pridedama ir kitų žolelių ar prieskonių.
Arbatos ruošimas ir patiekimas yra savotiškas ritualas. Arbata užplikoma metaliniame arbatinuke, o vėliau pilstoma į mažus stiklinius puodelius iš didelio aukščio, kad susidarytų putos. Tai ne tik gražiai atrodo, bet ir padeda atvėsinti arbatą bei išryškinti jos aromatą. Arbata dažniausiai geriama keliais etapais, kiekvienas užpylimas suteikia vis kitokį skonį.
Rusiška arbatos tradicija
Rusijoje arbata taip pat turi gilias tradicijas. Arbata į Rusiją atkeliavo XVII amžiuje iš Kinijos ir greitai tapo populiariu gėrimu. Rusiška arbatos tradicija neatsiejama nuo samovaro – didelio metalinio indo, skirto vandeniui virti ir arbatai ruošti. Samovaras dažnai puošia stalą ir tampa šeimos susibūrimų centru.
Rusiška arbata paprastai geriama stipri, juoda, dažnai saldinama cukrumi arba uogiene. Prie arbatos patiekiama įvairių užkandžių – sausainių, pyragų, barankų (riestainių). Arbata dažnai geriama iš stiklinių su metaliniais laikikliais (podstakannik).
Kitos arbatos tradicijos pasaulyje
Be minėtų, pasaulyje egzistuoja daugybė kitų įdomių arbatos ritualų ir tradicijų. Pavyzdžiui:
- Tibete geriama sūdyta arbata su jako sviestu, kuri suteikia energijos ir padeda prisitaikyti prie atšiauraus klimato.
- Indijoje populiari masala chai – stipri juodoji arbata su prieskoniais (imbieru, kardamonu, cinamonu, gvazdikėliais) ir pienu.
- Argentinoje ir kitose Pietų Amerikos šalyse mėgstama mate – arbata, ruošiama iš paragvajinio bugienio lapų ir geriama per specialų metalinį šiaudelį (bombilla) iš kalabasos (džiovinto moliūgo).
- Turkijoje arbata (çay) yra nacionalis gėrimas. Ji patiekiama mažose tulpės formos stiklinėse, dažnai labai saldi. Arbatos gėrimas yra svarbi socialinio bendravimo dalis.
Arbatos ritualų reikšmė
Nepriklausomai nuo formos ir vietos, arbatos ritualai turi bendrą bruožą – jie suteikia galimybę sustoti, atsipalaiduoti ir pabūti su savimi ar kitais žmonėmis. Arbata dažnai tampa pretekstu susitikti, pabendrauti, pasidalinti mintimis ir jausmais. Arbatos gėrimas gali būti ir meditacijos forma, padedanti nuraminti protą ir susikoncentruoti į dabarties akimirką. Šiuolaikiniame skubančiame pasaulyje arbatos ritualai tampa vis svarbesni, nes jie primena mums apie paprastus gyvenimo malonumus ir bendrystės svarbą.