Geltonžiedė liucerna, dažnai painiojama su sėjamąja liucerna (Medicago sativa), Lietuvoje dar vadinama gelsvės lapu, – tai ne tik vertingas pašarinis augalas, bet ir nuo seno liaudies medicinoje naudojama vaistažolė. Nors sėjamoji liucerna yra labiau paplitusi ir auginama, geltonžiedė liucerna (Medicago falcata) pasižymi savitomis savybėmis ir tradiciškai buvo naudojama įvairiems negalavimams gydyti. Šiame straipsnyje panagrinėsime geltonžiedės liucernos arbatos naudą, paruošimo būdus, vartojimo ypatumus ir galimą šalutinį poveikį.
Geltonžiedės liucernos istorija ir paplitimas
Geltonžiedė liucerna yra kilusi iš Eurazijos regiono. Ji natūraliai auga pievose, sausose ganyklose, šlaituose, pakelėse ir dykvietėse. Lietuvoje ji taip pat gana dažna, ypač sausesnėse vietovėse. Šis augalas atsparus sausrai ir šalčiui, todėl puikiai prisitaikęs prie įvairių klimato sąlygų.
Istoriškai geltonžiedė liucerna buvo vertinama ne tik kaip pašaras gyvuliams, bet ir kaip vaistinis augalas. Liaudies medicinoje jos arbata buvo naudojama nuo įvairių negalavimų: virškinimo sutrikimų, peršalimo simptomų, sąnarių skausmų, moteriškų ligų. Taip pat manyta, kad ji stiprina organizmą, gerina kraujotaką ir netgi padeda nuo nemigos.
Geltonžiedės liucernos cheminė sudėtis ir veikliosios medžiagos

Geltonžiedės liucernos sudėtyje gausu biologiškai aktyvių medžiagų, lemiančių jos gydomąsias savybes. Svarbiausios iš jų yra:
- Flavonoidai: Tai augaliniai antioksidantai, saugantys ląsteles nuo pažeidimų ir mažinantys uždegimą.
- Saponinai: Šios medžiagos pasižymi atsikosėjimą lengvinančiu, šlapimą varančiu ir priešuždegiminiu poveikiu.
- Kumarinai: Jie skystina kraują, gerina kraujotaką ir gali turėti raminamąjį poveikį.
- Vitaminai: Geltonžiedėje liucernoje randama vitaminų A, C, E, K ir B grupės vitaminų.
- Mineralai: Augalas turtingas kalciu, kaliu, geležimi, magniu ir kitais mikroelementais.
- Organinės rūgštys: Jos dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose ir gali turėti teigiamą poveikį virškinimui.
- Baltymai:Liucerna turi daug baltymų.
Geltonžiedės liucernos arbatos nauda sveikatai
Remiantis liaudies medicinos žiniomis ir šiuolaikiniais moksliniais tyrimais (nors jų dar reikia daugiau, specifinių tyrimų su *Medicago falcata* yra mažiau nei su *Medicago sativa*), geltonžiedės liucernos arbata gali būti naudinga esant šioms būklėms:
- Virškinimo sutrikimai: Arbata gali padėti esant vidurių pūtimui, pilvo skausmams, rėmeniui ir kitiems virškinimo negalavimams. Manoma, kad ji skatina tulžies išsiskyrimą ir gerina virškinimo fermentų veiklą.
- Peršalimas ir gripas: Dėl atsikosėjimą lengvinančio ir priešuždegiminio poveikio arbata gali būti vartojama sergant peršalimo ligomis, kosint, esant gerklės skausmui.
- Šlapimo takų infekcijos: Dėl šlapimą varančių savybių arbata gali būti naudinga sergant šlapimo takų infekcijomis, padėti pašalinti iš organizmo toksinus.
- Sąnarių skausmai: Liaudies medicinoje geltonžiedės liucernos arbata buvo naudojama reumatinių ir artritinių skausmų malšinimui.
- Moteriškos ligos: Arbata tradiciškai buvo vartojama esant menstruacijų ciklo sutrikimams, skausmingoms menstruacijoms, menopauzės simptomams palengvinti. Tačiau dėl galimo poveikio hormonų pusiausvyrai, prieš vartojant arbatą šioms būklėms gydyti, būtina pasitarti su gydytoju.
- Bendras organizmo stiprinimas: Dėl vitaminų, mineralų ir antioksidantų gausos arbata gali padėti stiprinti imuninę sistemą, didinti organizmo atsparumą ligoms, gerinti bendrą savijautą.
- Kraujotakos gerinimas: Kumarinai, esantys geltonžiedėje liucernoje, gali padėti skystinti kraują ir gerinti kraujotaką. Tai gali būti naudinga žmonėms, turintiems padidėjusią kraujo krešėjimo riziką.
Geltonžiedės liucernos arbatos paruošimas ir vartojimas
Geltonžiedės liucernos arbatai ruošti dažniausiai naudojama džiovinta augalo žolė (stiebai, lapai ir žiedai). Galima naudoti ir šviežią žolę, tačiau džiovinta yra patogesnė laikyti ir dozuoti.
Klasikinis arbatos paruošimo būdas:
- 1-2 arbatinius šaukštelius džiovintos geltonžiedės liucernos žolės užpilkite stikline (200-250 ml) verdančio vandens.
- Uždenkite ir palikite pritraukti 10-15 minučių.
- Nukoškite.
- Gerkite po pusę stiklinės 2-3 kartus per dieną, geriausia prieš valgį.
Stipresnis užpilas (pvz., kompresams):
- 2-3 valgomuosius šaukštus džiovintos žolės užpilkite stikline verdančio vandens.
- Uždenkite ir palikite pritraukti 30-40 minučių.
- Nukoškite.
- Naudokite kompresams arba vonelėms.
Arbatą galima pagardinti medumi, citrina ar kitais mėgstamais priedais. Tačiau verta atminti, kad medus gali neutralizuoti kai kurių veikliųjų medžiagų poveikį.
Galimas šalutinis poveikis ir kontraindikacijos
Nors geltonžiedės liucernos arbata dažniausiai yra gerai toleruojama, kai kuriems žmonėms ji gali sukelti šalutinį poveikį. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra:
- Virškinimo sutrikimai: Kai kuriems žmonėms arbata gali sukelti pilvo pūtimą, viduriavimą ar pykinimą.
- Alerginės reakcijos: Nors retai, tačiau gali pasireikšti alerginės reakcijos, tokios kaip odos bėrimas, niežulys, dilgėlinė.
- Sąveika su vaistais: Geltonžiedė liucerna gali sąveikauti su kai kuriais vaistais, ypač kraują skystinančiais preparatais (pvz., varfarinu), diuretikais, vaistais nuo diabeto ir hormoniniais preparatais.
Geltonžiedės liucernos arbatos nerekomenduojama vartoti:
- Nėščioms ir žindančioms moterims: Dėl galimo poveikio hormonų pusiausvyrai ir nepakankamai ištirto saugumo.
- Vaikams iki 12 metų: Dėl nepakankamai duomenų apie saugumą.
- Žmonėms, sergantiems autoimuninėmis ligomis: Geltonžiedė liucerna gali stimuliuoti imuninę sistemą, todėl gali pabloginti autoimuninių ligų eigą.
- Žmonėms, turintiems kraujo krešėjimo sutrikimų: Dėl kumarinų poveikio kraujo krešėjimui.
- Prieš planuojamas operacijas: Dėl galimo kraujavimo rizikos padidėjimo.
- Sergant inkstų ligomis: Pasitarti su gydytoju.
Prieš pradedant vartoti geltonžiedės liucernos arbatą, ypač jei sergate lėtinėmis ligomis, vartojate vaistus arba esate nėščia ar žindote kūdikį, būtinai pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Apibendrinimas
Geltonžiedė liucerna (gelsvės lapų arbata) – tai vertingas augalas, turintis ilgą vartojimo istoriją liaudies medicinoje. Nors mokslinių tyrimų, patvirtinančių visą tradicinį jos vartojimą, dar trūksta, esami duomenys rodo, kad ji gali būti naudinga esant įvairiems negalavimams. Tačiau svarbu atsakingai vertinti galimą šalutinį poveikį ir kontraindikacijas, o prieš pradedant vartoti arbatą – pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.