Gudobelė (Crataegus), dar vadinama vilkmedžiu, šunobele ar tiesiog gudobele, yra erškėtinių šeimos krūmas arba nedidelis medis, nuo seno vertinamas dėl savo vaistinių savybių. Ryškiai raudoni, kartais gelsvi ar net juodi gudobelės vaisiai, panašūs į mažyčius obuoliukus, yra ne tik gražus rudens akcentas, bet ir tikras sveikatos šaltinis. Iš jų ruošiama arbata, užpilai, ekstraktai, naudojami tiek liaudies medicinoje, tiek šiuolaikinėje farmakologijoje.
Gudobelės vaisių įvairovė ir paplitimas
Pasaulyje priskaičiuojama per 200 gudobelių rūšių, paplitusių daugiausia Šiaurės Amerikoje ir Eurazijoje. Lietuvoje savaime auga kelios rūšys, dažniausiai paprastoji gudobelė (Crataegus monogyna) ir miškinė gudobelė (Crataegus rhipidophylla). Tačiau sodybose, parkuose galima aptikti ir dekoratyvinių, išvestinių veislių, pasižyminčių didesniais vaisiais, įvairesnėmis spalvomis ar net dvispalviais žiedais. Nors visų rūšių gudobelių vaisiai yra valgomi ir turi panašių savybių, renkant juos svarbu atskirti nuo nuodingų augalų, pavyzdžiui, kai kurių šunobelės rūšių.
Istorinis gudobelės panaudojimas
Gudobelės gydomosios savybės buvo žinomos jau antikos laikais. Graikų gydytojas Dioskoridas I amžiuje rekomendavo gudobelę širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti. Viduramžiais gudobelė buvo naudojama kaip diuretikas, sutraukianti priemonė, taip pat nuo nemigos ir nervingumo. Liaudies medicinoje gudobelės vaisių arbata tradiciškai vartojama širdies stiprinimui, kraujospūdžio reguliavimui, virškinimo gerinimui, o išoriškai – žaizdoms gydyti, odos uždegimams malšinti.
Gudobelės vaisių cheminė sudėtis ir naudingosios savybės
Gudobelės vaisiai – tikras vitaminų, mineralų ir biologiškai aktyvių medžiagų kokteilis. Juose gausu:
- Flavonoidų (hiperozido, rutino, kvercetino, viteksino): stiprūs antioksidantai, saugantys ląsteles nuo laisvųjų radikalų pažeidimo, mažinantys uždegimą, stiprinantys kraujagyslių sieneles.
- Proantocianidinų: taip pat antioksidantai, gerinantys kraujotaką, mažinantys kraujo krešulių susidarymo riziką.
- Triterpeninių rūgščių (ursolio, oleanolio): pasižymi priešuždegiminiu, antimikrobiniu, priešvėžiniu poveikiu.
- Vitaminų: C, A, E, K, B grupės vitaminų.
- Mineralų: kalio, magnio, kalcio, geležies, cinko.
- Organinių rūgščių: citrinų, obuolių, vyno rūgšties.
- Pektinų: gerina virškinimą, padeda pašalinti toksinus.
Dėl šios turtingos sudėties gudobelės vaisių arbata pasižymi įvairiapusiu poveikiu organizmui:
Širdies ir kraujagyslių sistemai
Tai bene labiausiai ištirta ir pripažinta gudobelės savybė. Gudobelės preparatai, įskaitant arbatą, padeda:
- Stiprinti širdies raumenį.
- Gerinti širdies susitraukimų jėgą ir dažnį.
- Plėsti vainikines kraujagysles, gerinant širdies aprūpinimą krauju ir deguonimi.
- Mažinti kraujospūdį.
- Mažinti cholesterolio kiekį kraujyje.
- Slopinti aritmiją.
- Mažinti krūtinės anginos (stenokardijos) priepuolių dažnį ir intensyvumą.
Gudobelės vaisių arbata gali būti naudinga sergant lengva ar vidutinio sunkumo širdies nepakankamumo forma, hipertenzija, ateroskleroze, išemine širdies liga, taip pat profilaktiškai, siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų.
Nervų sistemai
Gudobelė pasižymi raminamuoju poveikiu, todėl arbata gali padėti:
- Mažinti nerimą, įtampą, dirglumą.
- Gerinti miego kokybę.
- Palengvinti menopauzės simptomus (karščio bangas, prakaitavimą, nuotaikų kaitą).
Virškinimo sistemai
- Gerina virškinimą, skatina tulžies išsiskyrimą.
- Padeda esant viduriavimui (dėl sutraukiančių savybių).
- Mažina pilvo pūtimą.
Kitos naudingos savybės
- Stiprina imuninę sistemą.
- Pasižymi antioksidaciniu poveikiu, lėtina senėjimo procesus.
- Gali padėti sergant cukriniu diabetu (mažina gliukozės kiekį kraujyje). Reikalingi tolimesni tyrimai.
- Turi diuretinį poveikį (skatina šlapimo išsiskyrimą).
Gudobelės vaisių arbatos paruošimas ir vartojimas
Arbatai naudojami džiovinti gudobelės vaisiai. Juos galima rinkti patiems (geriausia rugsėjo – spalio mėnesiais, kai vaisiai visiškai prinokę) arba įsigyti vaistinėse ar specializuotose parduotuvėse.
Klasikinis receptas:
- 1-2 arbatinius šaukštelius džiovintų gudobelės vaisių užpilkite stikline (200-250 ml) verdančio vandens.
- Uždenkite ir palikite 10-15 minučių pritraukti.
- Nukoškite.
- Galima pagardinti medumi ar citrina.
Stipresnis užpilas (širdies problemoms):
- 1 valgomąjį šaukštą džiovintų vaisių užpilkite stikline verdančio vandens.
- Termose palikite 2-3 valandas (arba virkite ant silpnos ugnies 15 minučių, tada palikite pritraukti).
- Nukoškite.
Gudobelės vaisių arbatą rekomenduojama gerti 2-3 kartus per dieną, geriausia prieš valgį. Gydymo kursas paprastai trunka 4-6 savaites, po to daroma pertrauka. Dėl tikslaus dozavimo ir vartojimo trukmės, ypač jei sergate lėtinėmis ligomis ar vartojate vaistus, būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Galimas šalutinis poveikis ir kontraindikacijos
Nors gudobelės vaisių arbata paprastai laikoma saugia, kai kuriems žmonėms ji gali sukelti šalutinį poveikį:
- Galvos svaigimą.
- Pykinimą.
- Virškinimo sutrikimus.
- Alergines reakcijas (retai).
Gudobelės preparatų, įskaitant arbatą, nerekomenduojama vartoti:
- Nėščioms ir žindančioms moterims (dėl nepakankamai ištirto poveikio).
- Vaikams iki 12 metų (dėl nepakankamai ištirto poveikio).
- Žmonėms, turintiems žemą kraujospūdį (hipotenziją).
- Vartojant kartu su kai kuriais vaistais (pvz., širdies glikozidais, beta blokatoriais, antiaritminiais vaistais) – būtina pasitarti su gydytoju, nes gudobelė gali sustiprinti ar susilpninti šių vaistų poveikį.
Taip pat svarbu atkreipti dėmėsį, kad savigyda gudobelės arbata neturėtu pakeisti tradicinio medikamentinio gydymo.
Gudobelės vaisiai virtuvėje
Gudobelės vaisiai naudojami ne tik arbatai, bet ir kitiems maisto produktams gaminti. Iš jų verdamos uogienės, džemai, kompotai, kisieliai, gaminami sirupai, padažai, netgi dedama į pyragus ar duoną. Džiovinti ir sumalti vaisiai gali būti naudojami kaip prieskonis mėsos ir žuvies patiekalams. Gudobelės vaisių skonis yra saldžiarūgštis, šiek tiek sutraukiantis.
