Katžolės auginimas: nuo sėklos iki katės džiaugsmo

Katžolė (Nepeta cataria) – daugeliui kačių mylėtojų puikiai pažįstamas augalas, sukeliantis jų augintiniams neapsakomą euforiją. Tačiau katžolė vertinga ne tik dėl savo poveikio katėms. Tai ir vaistinis, ir prieskoninis, ir net dekoratyvus augalas, kurį nesunku užsiauginti savo sode ar net balkone. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime viską, ką reikia žinoti apie katžolės auginimą – nuo sėklų parinkimo iki derliaus nuėmimo ir panaudojimo.

Katžolės veislės ir jų pasirinkimas

Nors dažniausiai kalbama apie paprastąją katžolę (Nepeta cataria), iš tiesų egzistuoja įvairių Nepeta genties augalų rūšių ir veislių, kurios skiriasi savo išvaizda, augimo sąlygomis ir net poveikiu katėms. Renkantis katžolę auginimui, verta atsižvelgti į kelis aspektus:

• Poveikis katėms: Ne visos Nepeta rūšys vienodai stipriai veikia kates. Paprastoji katžolė (Nepeta cataria) dažniausiai sukelia stipriausią reakciją, tačiau kai kurios katės gali būti jautresnės kitoms rūšims, pavyzdžiui, Nepeta mussinii ar Nepeta x faassenii.
• Dekoratyvumas: Jei katžolę auginate ne tik dėl kačių, bet ir dėl grožio, atkreipkite dėmesį į veislės išvaizdą. Kai kurios veislės pasižymi kompaktiškesniu augimu, kitos – įvairesniais žiedų atspalviais (nuo baltų ir švelniai rožinių iki mėlynų ir violetinių). Pavyzdžiui, ‘Six Hills Giant’ veislė išsiskiria aukštais, gausiai žydinčiais stiebais, o ‘Walker’s Low’ – žemu, kiliminiu augimu.
• Augimo sąlygos: Skirtingos katžolių veislės gali turėti skirtingus reikalavimus dirvožemiui, saulės šviesai ir drėgmei. Prieš rinkdamiesi veislę, įvertinkite savo sodo ar balkono sąlygas.

Populiariausios katžolių veislės:

• Nepeta cataria (Paprastoji katžolė): Klasikinė, stipriausiai kates veikianti katžolė.
• Nepeta x faassenii: Hibridinė veislė, pasižyminti ilgu žydėjimu ir mažesniu poveikiu katėms (kai kurioms katėms gali visai nerūpėti).
• Nepeta mussinii (Melsvoji katžolė): Žemesnė už paprastąją katžolę, dažnai naudojama apvadams ir alpinariumams.
• Nepeta racemosa ‘Walker’s Low’: Žemaūgė, kiliminė veislė, puikiai tinkanti auginti vazonuose.
• Nepeta grandiflora ‘Dawn to Dusk’:Veislė pasižymi rausvais žiedais.
• Nepeta sibirica:Aukštaūgė katžolė, naudojama medicinoje, bet silpniau nei *Nepeta cataria* veikianti kates.

Katžolės sėja ir daiginimas

Katžolę galima dauginti sėklomis, auginiais ir kero dalijimu. Paprasčiausias ir dažniausiai naudojamas būdas – sėja. Katžolės sėklas galima sėti tiesiai į dirvą arba iš anksto užsiauginti daigus.

Sėja į dirvą

Tiesioginė sėja į dirvą paprastai atliekama pavasarį (balandžio-gegužės mėnesiais), kai praeina šalnų pavojus, arba rudenį (rugsėjo-spalio mėnesiais). Rudeninė sėja leidžia sėkloms peržiemoti ir sudygti anksti pavasarį. Sėklos sėjamos negiliai (apie 0,5-1 cm gylyje), paliekant tarp eilučių 20-30 cm atstumus. Dirva turėtų būti puri, gerai drenuojama, vidutinio derlingumo. Katžolė mėgsta saulėtas vietas, tačiau pakenčia ir dalinį pavėsį.

Daigų auginimas

Norint ankstesnio derliaus, katžolės daigus galima užsiauginti patalpoje. Sėklos sėjamos į daigyklas ar nedidelius vazonėlius su durpių substratu arba universaliu sėklų daiginimo mišiniu maždaug 6-8 savaites prieš numatomą persodinimą į lauką. Sėkloms sudygti reikalinga šviesa, todėl jų nereikia užberti storu žemių sluoksniu. Svarbu palaikyti pastovią drėgmę ir temperatūrą (apie 20-25°C). Sudygusios sėklos per 10-14 dienų.

Kai daigai paauga ir sustiprėja (turi 2-3 tikruosius lapelius), juos galima persodinti į atskirus vazonėlius arba tiesiai į lauką, jei oro sąlygos leidžia.

Katžolės auginimas lauke

Katžolė – nereiklus augalas, tačiau norint gausaus derliaus ir gražių žiedų, reikia laikytis kelių pagrindinių auginimo taisyklių.

Dirvožemis ir vieta

Katžolė geriausiai auga saulėtoje vietoje, tačiau pakenčia ir dalinį pavėsį. Dirvožemis turėtų būti lengvas, purus, gerai drenuojamas. Katžolė nemėgsta užmirkusios, sunkios dirvos. Jei dirvožemis jūsų sode yra molingas, prieš sodinant katžolę, jį reikėtų pagerinti kompostu, smėliu ar kitomis organinėmis medžiagomis. Optimalus dirvožemio pH – 6,0-7,5.

Laistymas ir tręšimas

Katžolė yra gana atspari sausrai, todėl laistyti ją reikia saikingai. Perlaistymas gali sukelti šaknų puvinį. Jaunus augalus reikia laistyti reguliariai, kol jie prigyja, o vėliau – tik esant ilgalaikei sausrai. Tręšti katžolę reikia saikingai. Pavasarį, prieš vegetacijos pradžią, galima patręšti kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis arba organinėmis trąšomis (pavyzdžiui, kompostu). Per didelis tręšimas azoto trąšomis gali paskatinti lapų augimą žiedų sąskaita.

Genėjimas

Reguliarus katžolės genėjimas skatina šakojimąsi ir gausesnį žydėjimą. Po pirmojo žydėjimo bangos, nupjovus nužydėjusius žiedynus, katžolė dažnai pražysta antrą kartą. Taip pat galima genėti ir pačius augalus, suteikiant jiems norimą formą. Anksti pavasarį, prieš vegetacijos pradžią, galima nupjauti senus, nudžiūvusius stiebus.

Kenkėjai ir ligos

Katžolė yra gana atspari kenkėjams ir ligoms. Kartais ją gali pažeisti amarai, baltasparniai ar voratinklinės erkutės. Pastebėjus kenkėjus, galima naudoti insekticidus arba natūralias priemones, pavyzdžiui, muilo tirpalą. Iš ligų dažniausiai pasitaiko miltligė, kuri atsiranda esant drėgnoms ir vėsioms oro sąlygoms. Miltligės pažeistus lapus reikia pašalinti, o augalus galima apdoroti fungicidais.

Katžolės auginimas vazonuose

Katžolę galima sėkmingai auginti ir vazonuose balkone ar terasoje. Vazonams rinkitės žemesnes, kompaktiškesnes katžolių veisles, pavyzdžiui, ‘Walker’s Low’ ar Nepeta mussinii. Vazonas turėtų būti pakankamai didelis (bent 20-30 cm skersmens), su drenažo skylutėmis dugne. Naudokite lengvą, purų substratą, skirtą vazoniniams augalams. Laistykite reguliariai, bet neleiskite substratui permirkti. Tręškite skystomis trąšomis, skirtomis žydintiems augalams, kas 2-3 savaites. Vazoninę katžolę taip pat reikia reguliariai genėti, kad ji išliktų kompaktiška ir gausiai žydėtų.

Derliaus nuėmimas ir laikymas

Katžolės derlių galima imti kelis kartus per sezoną. Žaliajai masei katžolė pjaunama prieš žydėjimą arba žydėjimo pradžioje, kai joje yra daugiausia eterinių aliejų. Žiedynai skinami pilnai išsiskleidę. Nupjautus stiebus galima džiovinti pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje, surištus į nedidelius pundelius. Išdžiovinta katžolė laikoma sandariuose induose, tamsioje ir vėsioje vietoje.

Jeigu auginate katę, džiovintą katžolę galite berti į jos žaislus, draskykles, guolį. Taip pat šviežios ar džiovintos katžolės nuoviru galima apipurkšti vietas, kur norite kad jūsų katė leistų laiką.

Katžolės panaudojimas

Katžolė turi platų panaudojimo spektrą:

• Katėms: Dauguma kačių (apie 70-80%) reaguoja į katžolėje esantį nepetalaktoną, kuris sukelia euforiją, žaismingumą, voliojimąsi. Katžolė naudojama žaislams, draskyklėms, guoliams pagardinti, elgsenos problemoms koreguoti.
• Žmonėms: Katžolės arbata tradiciškai naudojama kaip raminanti, miegą gerinanti, virškinimą skatinanti priemonė. Ji taip pat gali padėti malšinti galvos skausmą, peršalimo simptomus. Katžolė turi antiseptinių, priešuždegiminių savybių.
• Kulinarijoje: Jauni katžolės lapeliai gali būti naudojami kaip prieskonis salotoms, sriuboms, padažams. Jų skonis primena mėtų ir citrinų mišinį.
• Kosmetikoje: Katžolės ekstraktas naudojamas odos priežiūros priemonėse, nes turi raminamųjų, priešuždegiminių savybių.
• Sodininkystėje: Katžolė yra dekoratyvus augalas, tinkantis gėlynams, alpinariumams, vazonams. Ji taip pat atbaido kai kuriuos kenkėjus, pavyzdžiui, uodus.
• Aromaterapijoje: Katžolės eterinis aliejus naudojamas kaip raminanti, atpalaiduojanti priemonė.

Nors katžolė ir yra natūralus augalas, bet prieš vartojant katžolės arbatą ar kitus preparatus, ypač nėštumo metu, žindymo laikotarpiu ar sergant lėtinėmis ligomis, rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar vaistininku.