Serentėlių arbata: nuo darželio gėlės iki puodelio sveikatos
Serentis (Tagetes) – daugelio lietuvių darželių puošmena, ryškiais žiedais džiuginanti akį nuo vasaros vidurio iki pat šalnų. Tačiau šis augalas vertinamas ne tik dėl savo grožio. Mažai kas žino, kad serenčiai gali būti naudojami ir arbatoms, pasižyminčioms įdomiu skoniu ir naudingomis savybėmis. Šiame straipsnyje panagrinėsime serentėlių arbatos ypatybes, jos naudą sveikatai, paruošimo būdus ir istoriją.
Serenčių rūšys ir jų skirtumai arbatoms
Pasaulyje priskaičiuojama apie 50 serenčių rūšių, tačiau arbatoms dažniausiai naudojamos trys: didysis serentis (Tagetes erecta), smulkiažiedis serentis (Tagetes patula) ir žvilgusis serentis (Tagetes lucida). Nors visų šių rūšių žiedai gali būti naudojami, jų skonis ir aromatas šiek tiek skiriasi.
- Didysis serentis (Tagetes erecta): Šie serenčiai pasižymi stambiais, dažniausiai geltonais arba oranžiniais žiedais. Jų arbata turi švelnų, kiek salstelėjusį skonį su vos juntamu kartumu.
- Smulkiažiedis serentis (Tagetes patula): Tai bene dažniausiai Lietuvoje auginama serenčių rūšis. Jų žiedai mažesni, įvairesnių spalvų – nuo geltonos iki raudonai rudos. Smulkiažiedžių serenčių arbata yra intensyvesnio skonio ir aromato, lyginant su didžiųjų serenčių arbata. Joje galima justi ir citrusinių natų.
- Žvilgusis serentis (Tagetes lucida): Ši rūšis dar vadinama meksikietišku peletrūnu arba saldžiuoju serenčiu. Jo lapai ir žiedai pasižymi stipriu anyžių aromatu. Žvilgiųjų serenčių arbata yra saldoka, su ryškiu anyžių prieskoniu.
Renkantis serenčius arbatai, svarbu atkreipti dėmesį į jų auginimo sąlygas. Geriausia rinktis ekologiškai augintus serenčius, nenaudojant pesticidų ar kitų chemikalų.
Serenčių arbatos nauda sveikatai
Serenčių arbata – tai ne tik skanus, bet ir naudingas gėrimas. Joje gausu antioksidantų, vitaminų ir mineralų. Štai keletas pagrindinių serenčių arbatos privalumų:
- Stiprina imuninę sistemą: Serenčiuose esantys antioksidantai, tokie kaip liuteinas ir zeaksantinas, padeda kovoti su laisvaisiais radikalais, kurie gali pažeisti ląsteles ir susilpninti imuninę sistemą.
- Gerina regėjimą: Liuteinas ir zeaksantinas yra ypač svarbūs akių sveikatai. Jie kaupiasi akių tinklainėje ir apsaugo ją nuo žalingo mėlynos šviesos poveikio, mažina geltonosios dėmės degeneracijos riziką.
- Pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis: Serenčių arbata gali padėti sumažinti uždegiminius procesus organizme. Tai ypač aktualu sergant lėtinėmis uždegiminėmis ligomis, tokiomis kaip artritas.
- Gali padėti virškinimo sistemai: Kai kurie šaltiniai teigia, kad serenčių arbata gali padėti esant virškinimo sutrikimams, pavyzdžiui, pilvo pūtimui ar spazmams. Tačiau šiam teiginiui patvirtinti reikalingi išsamesni moksliniai tyrimai.
- Ramina ir atpalaiduoja: Šiltos serenčių arbatos puodelis gali padėti atsipalaiduoti po sunkios dienos, sumažinti stresą ir nerimą. Ypač raminamai veikia žvilgiųjų serenčių arbata dėl savo anyžių aromato.
- Gali padėti esant odos problemoms: Išoriškai naudojamas serenčių nuoviras gali padėti nuraminti sudirgusią odą, sumažinti niežulį ir paraudimą.
Nors serenčių arbata turi daug naudingų savybių, svarbu nepamiršti, kad ji nėra vaistas. Esant rimtoms sveikatos problemoms, būtina kreiptis į gydytoją.
Serenčių arbatos paruošimas
Paruošti serenčių arbatą labai paprasta. Jums reikės:
- Šviežių arba džiovintų serenčių žiedų (apie 1-2 arbatinius šaukštelius puodeliui vandens). Jei naudojate šviežius žiedus, juos reikėtų šiek tiek pasmulkinti.
- Karšto, bet ne verdančio vandens (apie 90-95°C).
Paruošimo eiga:
- Sudėkite serenčių žiedus į puodelį arba arbatinuką.
- Užpilkite karštu vandeniu.
- Uždenkite ir palikite pritraukti 5-10 minučių. Kuo ilgiau laikysite, tuo stipresnis bus skonis ir aromatas.
- Nukoškite arbatą.
- Pagal skonį galite pagardinti medumi, citrina ar imbieru.
Serenčių arbatą galima gerti tiek karštą, tiek šaltą. Vasarą ji puikiai atgaivins, o žiemą – sušildys.
Serenčiai istorijoje ir kultūroje
Serenčiai kilę iš Centrinės ir Pietų Amerikos. Actekai ir majai juos naudojo ne tik kaip dekoratyvinius augalus, bet ir medicininiais bei ritualiniais tikslais. Jie tikėjo, kad serenčiai turi magiškų galių ir gali padėti bendrauti su dvasių pasauliu.
Į Europą serenčiai atkeliavo XVI amžiuje kartu su ispanų konkistadorais. Iš pradžių jie buvo auginami tik kaip dekoratyviniai augalai, tačiau ilgainiui buvo pastebėtos ir jų gydomosios savybės.
Šiandien serenčiai yra populiarūs visame pasaulyje. Jie auginami soduose, parkuose, balkonuose. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Meksikoje, serenčiai yra svarbi Mirusiųjų dienos (Día de Muertos) šventės dalis. Jų žiedais puošiami altoriai ir kapai, tikint, kad jie padeda mirusiųjų sieloms rasti kelią namo.
Serenčiai yra ne tik saulės simbolis, dovanojantis grožį. Jų žiedlapiai slepia tikrą lobių skrynią, galinčią praturtinti mūsų arbatos pertraukėles ir suteikti sveikatos. Nebijokite eksperimentuoti ir atrasti savo mėgstamiausią serenčių arbatos skonį!
