Kava ar arbata: kuris gėrimas naudingesnis jūsų rytui ir sveikatai?

Rytas daugeliui neatsiejamas nuo kvapnaus puodelio. Vieni renkasi kavą, kiti – arbatą. Abu gėrimai turi ilgą istoriją, savitas tradicijas ir, žinoma, ištikimų gerbėjų būrius. Bet kuris iš jų – kava ar arbata – yra geresnis pasirinkimas? Atsakymas nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Abu gėrimai turi savų privalumų ir trūkumų, o galutinis pasirinkimas priklauso nuo individualių poreikių, skonio ir sveikatos būklės.

Kavos nauda ir poveikis organizmui

Kava, dažniausiai gaminama iš skrudintų kavos pupelių, yra vienas populiariausių gėrimų pasaulyje. Jos pagrindinis stimuliantas yra kofeinas, kuris veikia centrinę nervų sistemą, suteikdamas energijos, žvalumo ir gerindamas koncentraciją. Tačiau kavos nauda neapsiriboja vien tik stimuliuojančiu poveikiu.

• Antioksidantų šaltinis. Kavoje gausu antioksidantų, tokių kaip chlorogeno rūgštis, kurie padeda kovoti su laisvaisiais radikalais, saugo ląsteles nuo pažeidimų ir mažina lėtinių ligų riziką.
• Gerina fizinį pajėgumą. Kofeinas gali padidinti adrenalino kiekį kraujyje, kuris paruošia kūną intensyviai fizinei veiklai. Todėl kava dažnai vartojama prieš treniruotes.
• Mažina tam tikrų ligų riziką. Tyrimai rodo, kad reguliarus kavos vartojimas gali būti susijęs su mažesne rizika susirgti 2 tipo cukriniu diabetu, Parkinsono ir Alzheimerio ligomis, tam tikromis vėžio formomis (pvz., kepenų vėžiu) ir netgi depresija.
• Gerina smegenų veiklą. Kofeinas blokuoja adenozino receptorius smegenyse, o tai padidina kitų neuromediatorių, tokių kaip dopaminas ir norepinefrinas, aktyvumą. Tai pagerina nuotaiką, budrumą, atmintį ir reakcijos laiką.
• Gali padėti deginti riebalus. Kofeinas stimuliuoja medžiagų apykaitą ir gali padėti padidinti riebalų deginimą, ypač trumpuoju laikotarpiu.

Tačiau svarbu paminėti ir galimus kavos vartojimo šalutinius poveikius. Per didelis kofeino kiekis gali sukelti nemigą, nerimą, galvos skausmą, širdies ritmo sutrikimus ir virškinimo problemas. Kai kuriems žmonėms kava gali dirginti skrandį ir sukelti rėmenį. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kavos kokybę – nekokybiškos kavos pupelės gali turėti mikotoksinų (pelėsių gaminamų toksinų).

Arbatos įvairovė ir jos nauda sveikatai

Arbata, gaminama užplikant *Camellia sinensis* augalo lapelius, yra antras pagal populiarumą gėrimas pasaulyje po vandens. Egzistuoja daugybė arbatos rūšių, kurių skonis, aromatas ir naudingosios savybės skiriasi priklausomai nuo apdorojimo būdo. Pagrindinės arbatos rūšys yra žalioji, juodoji, baltoji, ulongas (oolong) ir pu-erh.

• Žalioji arbata. Ši arbata yra mažiausiai apdorota, todėl išlaiko daugiausiai antioksidantų, ypač epigalokatechino galato (EGCG). EGCG yra stiprus antioksidantas, siejamas su įvairia nauda sveikatai, įskaitant vėžio prevenciją, širdies ir kraujagyslių sistemos stiprinimą ir svorio metimą. Žalioji arbata taip pat gali pagerinti smegenų veiklą ir sumažinti blogojo cholesterolio kiekį.
• Juodoji arbata. Ši arbata yra labiausiai oksiduota, todėl turi stipresnį skonį ir tamsesnę spalvą. Joje taip pat yra antioksidantų, nors ir mažiau nei žaliojoje arbatoje. Juodoji arbata gali padėti sumažinti kraujospūdį, pagerinti virškinimą ir sustiprinti imuninę sistemą. Joje esantys teaflavinai ir tearubiginai suteikia juodajai arbatai unikalių savybių.
• Baltoji arbata. Tai rečiausia ir brangiausia arbatos rūšis, gaminama iš jaunų arbatos lapelių pumpurų. Baltoji arbata pasižymi subtiliu skoniu ir dideliu antioksidantų kiekiu. Ji gali padėti apsaugoti odą nuo senėjimo, stiprinti kaulus ir mažinti uždegiminius procesus.
• Ulongas (Oolong). Ši arbata yra pusiau oksiduota, todėl jos savybės yra tarp žaliosios ir juodosios arbatos. Ulongas gali padėti reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, gerinti virškinimą ir mažinti cholesterolio kiekį.
• Pu-erh arbata. Tai fermentuota arbata, kuri brandinama keletą metų ar net dešimtmečių. Pu-erh arbata pasižymi unikaliu žemišku skoniu ir gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį, pagerinti virškinimą ir netgi turėti antibakterinių savybių.
• Vaistažolių ir vaisių arbatos. Tai techniškai nėra „tikrosios” arbatos, nes jos gaminamos ne iš *Camellia sinensis* augalo, o iš įvairių žolelių, vaisių, gėlių ar prieskonių. Pavyzdžiui, ramunėlių arbata ramina, mėtos arbata gerina virškinimą, o imbiero arbata gali padėti nuo pykinimo. Šios arbatos dažniausiai neturi kofeino.

Arbata, ypač žalioji, dažnai siejama su ilgaamžiškumu ir gera sveikata. Jos sudėtyje esantys antioksidantai ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos gali padėti apsisaugoti nuo daugelio ligų ir pagerinti bendrą savijautą. Tačiau, kaip ir kavos atveju, svarbu vartoti saikingai ir atsižvelgti į individualią toleranciją.

Kava prieš arbatą: ką pasirinkti?

Nėra vienareikšmiško atsakymo, kuris gėrimas – kava ar arbata – yra geresnis. Viskas priklauso nuo jūsų asmeninių poreikių ir tikslų.

Jei jums reikia greito energijos pliūpsnio ir geresnės koncentracijos, kava gali būti geresnis pasirinkimas dėl didesnio kofeino kiekio. Ji taip pat gali būti naudinga prieš treniruotę ar siekiant padidinti ištvermę.

Jei ieškote švelnesnio stimuliavimo ir norite gauti daugiau antioksidantų, arbata, ypač žalioji, gali būti tinkamesnis variantas. Arbata taip pat gali būti geresnis pasirinkimas vakare, nes jos sudėtyje esantis L-teaninas (ypač žaliojoje arbatoje) gali padėti atsipalaiduoti ir pagerinti miego kokybę. L-theaninas veikia sinergiškai su kofeinu, suminkštindamas jo poveikį ir sumažindamas nerimo bei drebulio tikimybę.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad abiejų gėrimų perteklius gali turėti neigiamų padarinių. Stebėkite savo organizmo reakciją ir pasirinkite tą gėrimą (arba abu!), kuris jums tinka labiausiai. Be to, nepamirškite, kad tiek kavos, tiek arbatos kokybė yra labai svarbi. Rinkitės kokybiškus produktus iš patikimų šaltinių.

Mažiau žinomi faktai apie kavą ir arbatą

• Kavos pupelės iš tikrųjų yra kavamedžio vaisių sėklos.
• Arbatos lapeliai gali būti naudojami ne tik gėrimui, bet ir maisto gaminimui, kosmetikoje ar netgi kaip natūralūs dažai.
• Egzistuoja kavos rūšis, vadinama „Kopi Luwak”, kuri gaminama iš kavos pupelių, kurias suvalgė ir išmatino civetos (tokie gyvūnai). Ši kava yra viena brangiausių pasaulyje.
• Arbatos maišeliai iš pradžių buvo naudojami kaip arbatos mėginių pakuotės.
• Kava buvo uždrausta keliose kultūrose ir laikotarpiuose dėl savo stimuliuojančio poveikio.
• Arbata buvo naudojama kaip valiuta kai kuriose Azijos dalyse.
• Yra arbatos gėrimo ceremonijos, turinčios gilias tradicijas ir filosofiją, pavyzdžiui, japonų arbatos ceremonija.
• Kavos gėrimas gali paveikti sapnus.
• Kai kuriose kultūrose arbata geriama su pienu, sviestu ar net druska.
• Šalčiausiai apdorota arbata- Baltoji. Ji yra mažiausiai apdirbta ir išlaiko daugiausiai natūralių medžiagų.

Galiausiai, ar rinksitės kavą, ar arbatą (o gal abu!), svarbiausia mėgautis procesu ir atrasti savo mėgstamiausią skonį. Abu gėrimai gali būti ne tik skanūs, bet ir naudingi sveikatai, jei vartojami saikingai ir atsakingai.